Kaip jūsų žarnynas atspindi vidinį nerimą

Žarnynas dažnai vadinamas „antrąja smegenimis“, ir neatsitiktinai. Nors daugelis žmonių stresą ar nerimą apibūdina kaip emociją, jau seniai pastebima, kad stiprus emocinis išgyvenimas tiesiogiai veikia ir mūsų žarnyno veiklą. Šiandien, remiantis naujausiais moksliniais tyrimais, vis daugiau dėmesio skiriama vadinamajai žarnyno-smegenų ašiai – subtiliai, tačiau stipriai sąveikai tarp virškinimo sistemos ir centrinės nervų sistemos. Kaip mūsų vidinis nerimas pasireiškia per žarnyną ir kodėl kūnas siunčia tokius signalus – aiškinamės šiame straipsnyje.

Kaip žarnynas ir smegenys bendrauja

Mokslininkai jau įrodė, kad smegenys ir žarnynas nuolat dalijasi informacija, veikdami viena kitą abipusiu ryšiu. Tai vyksta vadinamuoju klajokliu nervu (lot. nervus vagus), kuris tiesiogiai jungia abu šiuos organus ir leidžia signalams keliauti abiem kryptimis. Įdomu tai, kad apie 90% signalų eina iš žarnyno į smegenis, o ne atvirkščiai. Šis dvikryptis bendravimas turi didelę reikšmę – būtent žarnynas iš tiesų dažnai pirmasis signalizuoja apie vidinį nerimą.

Neurotransmiteriai ir serotoninas žarnyne

Galbūt nustebsite sužinoję, kad apie 90–95% viso organizmo serotonino – neurotransmiterio, reguliuojančio nuotaiką – gaminama ne smegenyse, o žarnyne. Jei serotonino pusiausvyra sutrikusi, tai gali ne tik paveikti psichiką, bet ir išprovokuoti žarnyno problemas, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromą (DŽS). Todėl, kai žmogus jaučia nerimą ir sumažėja serotonino, dažnai pastebimi ir su virškinimu susiję sutrikimai – sustiprėja spazmai, viduriavimas ar užkietėjimas.

Žarnyno atspindys: kokie simptomai signalizuoja apie nerimą?

Vidinis nerimas dažnai pasireiškia per kūno pojūčius, ypač – per virškinimo sistemą. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių žarnyno simptomų, susijusių su nerimu:

• Virškinimo sutrikimai (skausmai, raižymas, pūtimas po valgio);
• Viduriavimas arba užkietėjimas be aiškios medicininės priežasties;
• Dažnas noras tuštintis, net ir tada, kai žarnynas yra tuščias („dirgliosios žarnos sindromas“);
• Pykinimas ar skrandžio „mazgai“ stresinėse situacijose;
• Appetito pokyčiai – sumažėjęs arba padidėjęs alkio jausmas;
• Stipresni reakcijos į tam tikrus maisto produktus be alergijos požymių.

Šie simptomai dažnai lemia užburtą ratą – suaktyvėjęs nerimas stiprina žarnyno reakciją, o intensyvėjanti žarnyno veikla didina nerimą. Šio ciklo nesulaužius, gali vystytis lėtiniai virškinimo sutrikimai.

Moksliniai tyrimai: žarnyno mikrobiota ir nerimas

Naujos kartos medicinos tyrimai skiria ypatingą dėmesį žarnyno bakterijoms – mikrobiotai. Pastebima, kad mūsų žarnyne gyvenantys mikroorganizmai ne tik padeda virškinti maistą, bet ir dalyvauja gaminant neurotransmiterius bei reguliuojant uždegiminius procesus. Kai žarnyno mikroflora išbalansuota (pvz., dėl streso ar netinkamos mitybos), didėja ir psichologinio streso, įskaitant nerimą, rizika.

Ar probiotikai gali padėti?

Kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikri probiotikai – naudingosios bakterijos papildų ar maisto produktų pavidalu – gali padėti sumažinti nerimo simptomus. Tai galbūt susiję su jų gebėjimu stiprinti žarnyno gleivinę, reguliuoti uždegiminius procesus ar skatinti serotonino išsiskyrimą. Tačiau, nors rezultatai viltingi, vis dar trūksta ilgalaikių tyrimų su žmonėmis, kad būtų galima tvirtai rekomenduoti konkrečius probiotikus kaip gydymo būdą nuo nerimo.

Kodėl organizmas siunčia žarnyno simptomus išgyvenant nerimą?

Žvelgiant iš evoliucijos perspektyvos, nerimas yra apsaugos mechanizmas, įjungiantis „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) reakciją. Kai jaučiame nerimą, organizmas nukreipia energiją į svarbiausias gyvybines funkcijas ir tuo pat metu slopina virškinimą, kad daugiau resursų liktų raumenims ir smegenims. Štai kodėl stresinėse situacijose gali pradėti skaudėti pilvą, susitraukti žarnynas, kisti tuštinimosi įpročiai ar kilti pykinimas.

Mitas: žarnyno problemos – tik fizinė liga

Vis dar vyrauja mitas, kad žarnyno sutrikimai yra tik fizinės kilmės. Iš tiesų psichologiniai veiksniai, ypač nuolatinis nerimas, dažnai yra pagrindinė žarnyno problemų priežastis arba bent jau smarkiai prisideda prie jų išsivystymo.

Kaip sumažinti žarnyno diskomfortą patiriant nerimą?

Pastebėjus, kad dažnai pasikartojantys žarnyno simptomai susiję su stresu ar nerimu, pravartu taikyti kompleksinį požiūrį:

• Streso valdymo praktikos: meditacija, gilus kvėpavimas, dėmesingumo (mindfulness) užsiėmimai mažina „kovok arba bėk“ reakciją ir teigiamai veikia virškinimą;
• Subalansuota mityba: daug skaidulų, mažiau rafinuotų angliavandenių, reguliarios valgymo valandos padeda atkurti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą;
• Fizinė veikla: reguliarus judėjimas pagerina žarnyno peristaltiką, skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi ir mažina bendrą streso lygį;
• Pakankamas miegas: kuo geriau pailsėsite, tuo stabilesnė bus tiek emocinė, tiek virškinimo sistemos veikla;
• Kreipimasis į specialistus: jei žarnyno sutrikimai užsitęsė ar tapo nuolatiniai, svarbu pasitarti su šeimos gydytoju ar gastroenterologu. Esant ryškiam nerimui, naudinga pasikonsultuoti ir su psichologu.

Kada verta sunerimti?

Nors dažnai žarnyno permainos susijusios su stresu ar nerimu, visada verta atkreipti dėmesį į žarnyno simptomų trukmę ir intensyvumą. Jeigu jie užsitęsia kelias savaites, pasireiškia kraujavimas iš tiesiosios žarnos, staigus ir didelis svorio kritimas ar stiprus pilvo skausmas, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Tokie simptomai gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas, kurioms reikia profesionalios pagalbos.

Išvados: žarnyno balsas – išgirstas!

Vidinis nerimas dažnai netyliai kalbasi su mumis būtent per žarnyną. Supratus, kad mūsų emocinė būsena ir žarnyno veikla glaudžiai susijusios, galima kur kas efektyviau rūpintis tiek emocine, tiek fizine sveikata. Atidus požiūris į savo kūno signalus, streso kontrolė, sveika mityba bei prireikus – profesionalių specialistų pagalba padeda užkirsti kelią užburtam nerimo ir žarnyno diskomforto ratui.