Kaip jūsų žarnyno veikla keičiasi dėl baimės

Baimė – tai universali emocija, lydėjusi žmoniją nuo pat jos pradžios. Ji padeda išgyventi, bet kartu gali reikšmingai paveikti mūsų kūną. Vienas iš dažniausiai nepastebimų, tačiau svarbių sričių, kurią stipriai veikia baimė, yra žarnyno veikla. Šis ryšys tarp nervinės sistemos ir žarnyno (vadinamojo „antrojo smegenų”) ką tik ima dominti ir plačiąją visuomenę, ir mokslininkus. Kaip stipri emocija ar nuolatinė įtampa keičia mūsų virškinimą, ir ką daryti, jei išgąsčio ar streso akimirkomis apsunksta skrandis, žarnynas siunčia neįprastus signalus ar net priverčia bėgti į tualetą?

Kas sieja baimę ir žarnyno veiklą?

Žarnynas glaudžiai susijęs su centrine nervų sistema per vadinamąją žarnyno–smegenų ašį. Tai sudėtingas signalų tinklas, kuriame dalyvauja neuronai, hormonai ir net žarnyno mikroflora. Stipri emocija, tokia kaip baimė ar stresas, aktyvuoja simpatinę nervų sistemą, dar vadinamą „kovok arba bėk“ mechanizmu. Ši reakcija atsirado evoliucijos eigoje ir padėdavo žmogui apsisaugoti nuo grėsmių – bet šiandien ji pasireiškia ir tada, kai jus gąsdina ne liūtas, o, pavyzdžiui, viešas kalbėjimas ar netikėtos žinios.

Kūno reakcija į stresą – ne tik širdis ir kvėpavimas

Stresinėse situacijose kūnas išskiria daug adrenalino ir kortizolio – „streso hormonų“. Jie didina širdies plakimą, kvėpavimą, kraujospūdį, tačiau taip pat laikinai sulėtina arba visiškai išjungia tam tikrus fiziologinius procesus, kurie tuo metu nėra būtini išgyvenimui. Virškinimas – vienas iš jų. Kai kurie žmonės pastebi, kad baimės akimirkomis jų žarnynas „užstringa“, sustoja tuštinimasis arba, priešingai, atsiranda staigių tuštinimosi poreikis, pykinimas ar net viduriavimas.

Kaip baimė keičia žarnyno judesius?

Baimės poveikis žarnyno peristaltikai

Virškinamojo trakto judesius reguliuoja autonominė nervų sistema. Esant baimei ar stipriam stresui, įsijungia simpatinė nervų dalis, kuri „nugesina“ žarnyno raumenų judesius. Kai pavojus atslūgsta, įsijungia parasimpatinė sistema – virškinimas atsinaujina. Tačiau dažnai, ypač patiriant chronišką stresą ar nerimą, ši pusiausvyra sutrinka ir tuomet gali atsirasti:

• Vidurių užkietėjimas (per mažai judančios žarnos, dėl slopinamų judesių)
• Viduriavimas (kai kuriems žmonėms, priešingai, baimė labai dirgina žarnyną ir iššaukia staigią peristaltiką)
• Skausmas ir spazmai (neuro-hormoninė įtaka jautresniems receptoriams žarnyne)
• Pykinimas ar diskomfortas skrandžio srityje

Žarnynas kaip emocijų barometras

Ne veltui sakoma “Drugeliai pilve” ar “Skauda dėl jaudulio” – kalba apie tai, kad žarnynas tiesiogiai reaguoja į mūsų emocijas. Per žarnyno nervinius rezginius, vadinamus enterine nervų sistema, jis geba savarankiškai reaguoti į nervinius impulsus, net savotiškai “mąstyti” ir siunčia atgal signalus į smegenis.

Baimė ir žarnyno mikroflora: nauji moksliniai atradimai

Paskutiniais metais vis daugiau dėmesio skiriama žarnyno mikrobiotos ir streso santykiui. Pastebėta, kad didelis stresas arba nuolatinis nerimas gali keisti mikroorganizmų pusiausvyrą žarnyne. Savo ruožtu, pokyčiai mikrofloroje gali stiprinti nervinį jautrumą ar net polinkį į nerimo sutrikimus.

• Lėtinė baimė gali nulemti „gerųjų“ žarnyno bakterijų sumažėjimą
• Sutrinka žarnų pralaidumas, gali atsirasti uždegimas
• Nemaža dalis neurocheminių medžiagų, tokių kaip serotoninas, pagaminama būtent žarnyne

Kitaip tariant, ilgalaikis stresas ir baimė ne tik daro įtaką žarnyno veiklai, bet ilgainiui gali juos pažeisti ir iš vidaus, nes mikrobiota – tai tarsi papildomas “organas”, jautrus mūsų emocinei būsenai.

Ar žarnyno reakcijos į stresą – pavojingos?

Pavienės stiprios emocinės reakcijos žarnyne dažniausiai yra laikinos ir nekenksmingos. Tačiau jei baimė ar nerimas tampa kasdienybe, o virškinimo problemos pasikartoja ar trunka ilgiau nei kelias savaites, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju ar specialistu – ypač jei atsiranda kraujo išmatose, netikėtas svorio kritimas, nuolatiniai skausmai.

Viena dažniausiai diagnozuojamų funkcinio pobūdžio problemų – dirgliosios žarnos sindromas (DŽS). Šio sindromo eiga labai glaudžiai susijusi su emocine būsena, nerimu, išgyvenamomis baimėmis. DŽS simptomai dažnai paūmėja streso metu, todėl norint pagerinti situaciją, svarbu ne tik gydyti žarnyną, bet ir sumažinti streso lygį, stiprinti psichologinį atsparumą.

Mitai ir faktai apie baimę bei žarnyną

• Mitas: Baimė visada sukelia viduriavimą.
  Faktas: Kiekvieno žmogaus organizmas reaguoja skirtingai – kai kuriems išsivysto viduriavimas, kitiems – užkietėjimas, treti tiesiog jaučia pilvo spazmus ar pykinimą.
• Mitas: Jei stresas paveikia žarnyną, padės tik vaistai.
  Faktas: Didžioji dalis funkcinių virškinimo sutrikimų palengvėja subalansavus gyvenseną, streso valdymą, keitus mitybą ar įtraukus fizinį aktyvumą.
• Mitas: Žarnyno reakcijos į baimę – tai psichosomatika, todėl “nekalbama rimtai”.
  Faktas: Šis ryšys akivaizdžiai pagrįstas neuromokslais, biochemija, hormoninėmis sistemomis – žarnynas ir nervų sistema veikia kaip viena komanda.

Kaip padėti savo žarnynui baimės laikotarpiais?

• Reguliari fizinė veikla (net ir trumpi pasivaikščiojimai) padeda sumažinti įtampą ir pagerina žarnyno judėjimą
• Streso valdymas – sąmoningumo pratimai, meditacija, gilaus kvėpavimo technikos gerina emocinę savijautą ir žarnyno funkciją
• Sveika mityba – daug skaidulinių medžiagų, pakankamai vandens, fermentuoti produktai padeda išlaikyti sveiką mikrobiotą
• Būtina atkreipti dėmesį, jei žarnyno sutrikimai ilgai kartojasi – svarbu laiku kreiptis į gydytoją

Išvada

Baimė veikia ne tik psichiką, bet ir žarnyną – elgiasi tarsi nematomas dirigentas, kuris gali tiek slopinti, tiek suintensyvinti virškinimo trakto veiklą. Sąmoningai stebint savo emocijas ir žarnyno reakcijas, galima užkirsti kelią ilgalaikėms sveikatos problemoms. Tikroji pusiausvyra pasiekiama stiprinant tiek emocinį, tiek fiziologinį atsparumą. Jei žarnyno bėdų fone dažnai patiriate stiprią baimę ar stresą, nevenkite ieškoti ir psichologinės pagalbos, nes žarnyno sveikata prasideda nuo galvos ir širdies.