Kaip krūtinės rentgeno nuotraukos padeda diagnozuoti LOPL

Jei gydytojas įtaria, kad galite sirgti lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL), vienas pirmųjų tyrimų dažnai būna krūtinės ląstos rentgenograma. Šis tyrimas paprastas, neskausmingas ir leidžia dvimatyje nuotraukoje matyti jūsų plaučius, širdį bei diafragmą.

Kaip rentgenograma padeda įvertinti būklę

Nors rentgeno nuotrauka negali patvirtinti LOPL diagnozės, ypač ankstyvojoje stadijoje, vertingas yra jos informatyvumas stebint ligos progresą ar atmesti kitas plaučių ligas. Ankstyvose stadijose nuotrauka dažnai atrodo normali, tačiau tai nereiškia, kad pažeidimų nėra – tiesiog vaizdas gali jų nerodyti. Rentgenograma neparodo, kiek oro gali sutalpinti jūsų plaučiai ar kaip gerai oro srautas juda kvėpuojant.

Tačiau šis tyrimas leidžia turėti palyginamąjį vaizdą ateičiai. Stebint kitų tyrimų rezultatus, galima įvertinti, ar plaučių būklė keičiasi bėgant laikui.

Kas matoma progresuojant LOPL

Vėlyvesnėse ligos stadijose rentgenogramos vaizde atsiranda daugiau pokyčių. Dažnai stebimi šie požymiai:

• Diafragmos suplokštėjimas dėl išsiplėtusių plaučių spaudimo
• Krūtinės ląstos padidėjimas, ypač žiūrint iš priekio į nugarą
• Pailgėjusi, susiaurėjusi širdis
• Oro pripildytos ertmės (bulos)

Jei prireikia detalesnio plaučių ištyrimo, dažnai atliekama kompiuterinė tomografija (KT). Ji sukuria ne vieną, o daug vaizdų, iš kurių suformuojamas trimatis plaučių vaizdas. Tokiu būdu KT leidžia pamatyti dar smulkesnius pakitimus ir tiksliau įvertinti plaučių pažeidimus.

Kaip nustatoma LOPL

Diagnozuojant lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, gydytojas atsižvelgia į bendrą jūsų sveikatos būklę, rūkymo įpročius, šeimos ligas ir darbo aplinką. Svarbu įvertinti faktorius, galinčius daryti įtaką plaučių sveikatai.

Be krūtinės rentgeno, dažnai taikomi šie tyrimai:

• Arterinio kraujo dujų analizė – leidžia sužinoti, kiek deguonies ir anglies dvideginio yra kraujyje
• Plaučių funkcijos testai – matuoja, kokiu pajėgumu plaučiai įkvepia ir iškvepia orą, kaip efektyviai deguonis patenka į kraują
• Bronchoskopija, kai specialiu lankščiu instrumentu apžiūrima kvėpavimo takų gleivinė
• Pulsoksimetrija – nustato kraujo prisotinimą deguonimi
• Šešių minučių ėjimo testas – parodo, kaip kvėpavimas reaguoja į fizinį krūvį
• AAT (alfa1-antitripsino) trūkumo tyrimas – padeda išsiaiškinti, ar nėra šios baltymo stokos, kuri gali pakenkti plaučiams ir kepenims

Jei diagnozė pasitvirtina, gydytojas nustato ligos stadiją ir parenka veiksmingiausią gydymą, kad LOPL progresuotų kuo lėčiau.