Kaip kūno niežėjimas rodo emocinį disbalansą

Kūno niežėjimas dažnai suprantamas kaip odos ligos arba alerginės reakcijos simptomas. Vis tik ne visuomet paaiškinimai būna tokie paprasti – vis daugiau tyrimų rodo, kad niežėjimą gali lemti ir mūsų psichologinė būsena. Kaip emocinis disbalansas, stresas ar ilgalaikė įtampa virsta niežtėjimu? Kada verta ieškoti priežasties savo emocijose, o ne tik kūne? Šiame straipsnyje išsamiai nagrinėjame ryšį tarp niežinčios odos ir emocinės sveikatos, remdamiesi naujausiais moksliniais tyrimais ir suteikdami praktinių įžvalgų.

Kūno niežėjimas: daugiau nei odos problema

Niežėjimas (pruritas) – tai nemalonus pojūtis, kuris skatina kasytis. Medicinoje jis dažnai siejamas su odos ligomis (pvz., egzema, psoriaze, alergijomis) arba vidinėmis ligomis, tokiomis kaip kepenų ar inkstų sutrikimai. Tačiau vis dažniau pastebima, kad niežėjimo priežasčių spektras daug platesnis.

Pastaraisiais metais daugėja įrodymų, leidžiančių teigti, kad kūno niežėjimas gali atsirasti net tada, kai nerandama jokių organinių (fizinių) pažeidimų. Tokiais atvejais gydytojai ima domėtis paciento psichologine būsena.

Kas yra psichogeninis niežėjimas?

Psichogeninis niežėjimas – tai niežėjimo pojūtis, atsirandantis dėl psichologinių ar emocinių veiksnių, o ne dėl fizinių odos ar vidaus organų ligų. Tai nereiškia, kad pojūtis nėra tikras – tiesiog jo kilmės šaknys dažnai glūdi galvos smegenyse, o ne tiesiogiai odoje.

Kaip emocinis disbalansas veikia mūsų kūną?

Emocijos, ypač stresas, nerimas ar depresija, turi stiprų fiziologinį poveikį organizmui. Mūsų kūne emocijos buvo “sukurtos” kaip signalizacijos sistema, įspėjanti apie pavojų. Šiuolaikinis gyvenimas išlaikė šiuos mechanizmus, tačiau jų pasireiškimo būdai gerokai išsiplėtė – fiziniai simptomai gali tapti lėtinių emocinių problemų atspindžiu.

• Stresas ir kortizolis: Lėtinis stresas sukelia didesnę kortizolio (streso hormono) sekreciją, kuri, veikdama ilgą laiką, gali sukelti uždegiminius procesus kūne ir oda tampa jautresnė įvairiems dirgikliams.
• Nerimas: Esant stipriam nerimui, padidėja jautrumas kūno pojūčiams, įskaitant niežėjimą ir dilgčiojimą. Kartais tai gali būti susiję su vadinamąja “percepcijos hiperbudrumu”, kai žmogus pernelyg jautriai reaguoja į menkiausius pojūčius.
• Psichosomatinės reakcijos: Odos ligos, tokios kaip neurodermitas ar atopinis dermatitas, dažnai paūmėja esant emociniam disbalansui. Tai – psichosomatinio ryšio, kai emocinės būsenos tiesiogiai veikia kūną, pavyzdys.

Medicininis niežėjimo ir emocijų ryšio paaiškinimas

Kodėl mūsų smegenys, pajutusios emocinį nerimą, dažnai siunčia signalus mūsų odai? Šis reiškinys aiškinamas vadinamąja smegenų-odos ašimi (“brain–skin axis”).

Ką sako mokslas apie smegenų-odos ašį?

Tiek smegenys, tiek oda vystėsi iš vienos ir tos pačios gemalinės struktūros. Todėl šie organai “bendrauja”: stresas ar kitos emocinės būsenos suaktyvina nervų galūnes, jos perneša signalus į odą, ir oda pradeda reaguoti tiek fiziškai, tiek chemiškai.

Be to, psichologinis stresas skatina histamino ir kitų uždegiminių medžiagų išsiskyrimą. Tai gali lemti niežulį, paraudimą, dilgčiojimą ar net bėrimą net ir visiškai sveikai odai.

Dažniausi simptomai, rodantys emocinį niežėjimą

• Niežėjimas be akivaizdžios priežasties (nėra alergijos, odos ligos ir pan.)
• Sustiprėjantis niežėjimas streso, nerimo ar pykčio metu
• Pojūtis, kad niežulys padidėja naktį arba ramybės būsenoje
• Niežėjimas plinta į skirtingas kūno vietas, nors išoriškai oda atrodo sveika
• Niežėjimas lydi kitus streso ar nerimo simptomus (prakaitavimą, širdies plakimą, virškinimo sutrikimus)

Kada verta kreiptis į specialistą?

Jei niežulys nepraeina kelias savaites, nepavyksta surasti akivaizdžios fizinės priežasties, pastebite ryšį tarp niežėjimo ir emocinės būklės, verta pasitarti tiek su dermatologu, tiek su psichikos sveikatos specialistu.

Dažniausi mitai apie niežėjimą ir emocinę sveikatą

• Mitas: „Niežėjimas – visada alergija“. Daugybė žmonių mano, kad niežulys yra tik fizinio kontakto ar alerginės reakcijos požymis. Tiesa – emocinis stresas taip pat dažnas veiksnys.
• Mitas: „Tai tik mano galvoje“. Emocinės kilmės niežulys yra tikras, neįsivaizduotas pojūtis. Jis gali būti tiek pat erzinantis, kaip ir dėl organinių priežasčių.
• Mitas: „Psichologinis niežėjimas negali būti gydomas“. Priešingai, sveikata yra integrali ir dirbant su emocijomis, pastebimas realus simptomų sumažėjimas.

Patarimai, kaip palengvinti niežėjimą, jei priežastis – emocinis disbalansas

• Atsipalaidavimo technikos: Mindfulness, meditacija, giluminis kvėpavimas ar progresyvioji raumenų relaksacija padeda mažinti kūno įsitempimą ir niežulį.
• Psichologinė pagalba: Pokalbiai su psichologu ar psichoterapeutu padeda išmokti atrasti, suprasti ir keisti streso šaltinius.
• Fizinis aktyvumas: Judėjimas padeda „iškrauti“ stresą per kūną ir mažina odos jautrumą.
• Odai draugiška priežiūra: Naudokite švelnius drėkinančius kremus, venkite agresyvių ploviklių ar ilgalaikio karšto vandens poveikio.
• Higiena ir rutina: Reguliari dienotvarkė ir kokybiškas miegas palaiko bendrą emocinę pusiausvyrą, kas netiesiogiai veikia ir odos pojūčius.

Kada būtina ieškoti medicininės pagalbos?

Nors emocinė būsena dažnai yra niežėjimo priežastis, tam tikrais atvejais privaloma atmesti rimtas sveikatos problemas, tokias kaip vidaus organų sutrikimus, alergijas ar infekcijas. Kreipkitės į gydytoją, jei:

• Niežėjimas užsitęsia ilgiau nei kelias savaites
• Atsiranda odos pokyčių: paraudimas, žaizdelės, bėrimai
• Prasideda karščiavimas, svorio kritimas ar kiti bendri simptomai
• Niežulys trikdo gyvenimo kokybę, sukelia nemigą ar stiprų nerimą

Išvada: nervų ir odos ryšys – svarbus rūpinantis sveikata

Kūno niežėjimas – ne visada paprasta odos problema. Ryšys tarp emocinio disbalanso ir nemalonių fizinių pojūčių, tokių kaip niežulys, yra patvirtintas mokslu. Tiek patiems, tiek gydytojams svarbu įvertinti ir fiziologinius, ir psichologinius aspektus, kai ieškoma niežėjimo šaltinio. Rūpinimasis emocine sveikata dažnai reiškia ir geresnę odos savijautą, tad pajutus niežulį verta pagalvoti ne tik apie išorinius, bet ir vidinius dirgiklius. Jei reikia – nedvejokite kreiptis į specialistus, kurie padės spręsti problemą visapusiškai.