Kaip kūno šiluma keičiasi dėl nuotaikų kaitos?

Ar kada nors pastebėjote, jog įsitempus ar patyrus baimę jūsų delnai pradeda prakaituoti, o veidas įkaista, kai jaučiatės susigėdę ar supykę? Šie pojūčiai nėra atsitiktiniai – iš tiesų, mūsų kūno šiluma iš tiesų gali kisti priklausomai nuo emocinių būsenų. Ši tema svarbi ne tik norint geriau suprasti save, bet ir suvokti, kaip stipriai protas gali paveikti fiziologiją. Straipsnyje išsamiai paaiškinsime, kaip mūsų nuotaikų svyravimai veikia kūno temperatūrą, kokie procesai tai lemia, ir kodėl kai kurie žmonės į emocijas reaguoja stipriau nei kiti.

Ryšys tarp psichologijos ir kūno šilumos

Kūno šiluma – arčiau susijusi su centrinės nervų sistemos darbu, nei galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Emocinis stresas, džiaugsmas ar nerimas gali paskatinti tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius kūno temperatūros pokyčius. Šiuos pokyčius reguliuoja autonominė nervų sistema, ypač simpatinė ir parasimpatinė jos dalys.

Kaip veikia autonominė nervų sistema?

Simpatinė nervų sistema aktyvuojasi stresinėse ar emocinio sujaudinimo situacijose. Ji išskiria adrenaliną ir kitas streso hormonus, kurie didina širdies ritmą, skatina kraujotaką į raumenis, o tai gali sukelti ir kūno temperatūros šuolius arba šilumos jausmą odoje. Priešingai, parasimpatinė sistema ramina organizmą, leidžia jam atsipalaiduoti bei sumažina kraujo tekėjimą į periferinius audinius – dėl to galime jausti vėsumo pojūtį arba šaltį.

Emocinės reakcijos ir kūno temperatūros pokyčiai

Kiekviena emocija turi savitą poveikį mūsų fizinei būklei. Šie efektai nėra tik subjektyvūs – juos patvirtina fiziologiniai tyrimai, „žemėlapiais“ iliustruojantys, kaip šiluma kūne keičiasi jaučiant tam tikras emocijas.

Pykčio ir streso poveikis

Pyktis, baimė ar įtampa dažnai sukelia trumpalaikį kūno įšilimą – kraujas atitekėja į viršutinius odos sluoksnius, net gali staigiai pakilti kūno temperatūra („užverda kraujas“). Kai kuriems žmonėms šis efektas toks stiprus, kad iššaukia rausvį veidą ar net prakaitavimą. Tai susiję su greitu hormonų išsiskyrimu bei kraujagyslių išsiplėtimu.

Baimės ar nerimo poveikis

Baimė arba stiprus nerimas, atvirkščiai, dažnai sukelia šalčio pojūtį. Kūnas kraują siunčia į gyvybiškai svarbius organus, dėl to gali atšalti rankos ir kojos. Šis „kovok arba bėk“ atsakas ruošia kūną pavojui, pasižymi prakaitavimu net jei aplinka nėra karšta – taip organizmas mažina temperatūrą ir didina ištvermę stresui.

Džiaugsmo, meilės ar nuostabos poveikis

Pozityvios emocijos, kaip meilė, jaudulys ar staigus džiaugsmas, dažnai iššaukia šilumos pojūtį krūtinės srityje. Panašiai – malonus jaudulys, susitikimas su artimu žmogumi gali priversti „suintensyvėti kraujotakai“, todėl galime jausti staigų šilumos pliūpsnį.

Ką sako mokslas?

Paskutiniais metais mokslininkai vis plačiau tiria emocinius šilumos pokyčius. Vienas garsiausių tyrimų paskelbtas žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ (2014), kuriame dalyviai žymėjo pojūčių zonas atsakydami į įvairias emocijas. Rezultatai atskleidė aiškias šilto ir šalto zonų žemėlapius kiekvienai emocijai – pavyzdžiui, pyktis labiausiai „įkaitina“ galvą, rankas ir krūtinę, o liūdesys „atvėsina“ galūnes bei krūtinę.

Subjektyvus pojūtis ir objektyvūs duomenys

Nors pojūtis „man karšta“ arba „šąla rankos“ dažnai laikomas subjektyviu, tyrimai su termovizoriais rodo tikrus, fiziškai užfiksuotus kūno paviršiaus temperatūros pokyčius emocijų metu. Tai dar kartą patvirtina mintį, kad emocijos fiziškai veikia mūsų kūną.

Kodėl kai kurie žmonės jaučia pokyčius stipriau?

Žmogaus jautrumas emocijoms bei kūno pojūčiams – individualus. Kaip žmonės reaguoja į emocijų sukeliamas kūno temperatūros permainas, priklauso ne tik nuo fiziologijos, bet ir nuo psichologijos aspektų. Pavyzdžiui, jautresni nerimui asmenys (ypač turintys nerimo sutrikimų) kūno pokyčius jaučia stipriau ir dažniau juos interpretuoja kaip ligos simptomus.

Mitai apie emocijas ir temperatūrą

• MITAS: emocijos negali paveikti fizinės kūno temperatūros – viskas tik „galvoje“.
  FAKTAS: Emocijos tiesiogiai veikia kraujotaką, prakaitavimą, raumenų įtampą, kurie kartu lemia kūno temperatūros svyravimus.
• MITAS: jei šąla galūnės, kalta tik aplinka ar kraujotakos sutrikimai.
  FAKTAS: Stiprus stresas ar nerimas gali visiškai sveikiems žmonėms sukelti rankų ar kojų atšalimą.
• MITAS: šiluma dėl emocijų yra žalinga.
  FAKTAS: Daugeliu atvejų laikini šilumos ar šalčio pliūpsniai nekenkia ir yra natūrali organizmo reakcija.

Kaip reaguoti ir padėti sau?

Jei pastebite dažnus kūno temperatūros pokyčius susijusius su emocijomis, svarbu nepanikuoti. Tokios reakcijos dažniausiai yra normali autonominės nervų sistemos darbo dalis. Štai keli praktiški patarimai:

• Atpažinkite emocijas. Sąmoningai stebėkite: kada, kuriose situacijose pajuntate karštį ar šalčio bangą.
• Įtraukite kvėpavimo pratimus. Lėtas, gilus kvėpavimas gali padėti nusiraminti ir sumažinti kūno reakciją į stresą.
• Judėkite arba pritaikykite fizinius metodus. Kartais trumpas pasivaikščiojimas ar rankų apšilimas šiltu vandeniu padeda išlydėti nemalonius pojūčius.
• Konsultuokitės su specialistu. Jeigu fiziologiniai pokyčiai tampa trukdantys ar sukelia nerimą, verta tartis su gydytoju ar psichologu.

Kada verta susirūpinti?

Nors kūno temperatūros šuoliai dėl emocijų dažnai yra normalūs, tam tikrais atvejais tai gali rodyti sveikatos sutrikimus – pvz., skydliaukės veiklos nukrypimus, infekcijas ar kitas ligas. Jeigu karščiavimas ar šaltkrėtis trunka ilgai ir nėra susijęs su aiškiu psichologiniu veiksniu, būtina kreiptis į medikus.

Pabaigai

Mūsų emocijos ir kūnas – stipriai susiję. Šilumos ar šalčio pojūtis emocijų metu yra ne atsitiktinumas, o natūralus fiziologinis atsakas. Supratimas apie šį ryšį gali padėti geriau pažinti save, mažiau bijoti kūno pojūčių ir sveikiau reaguoti į kasdienius iššūkius. Jei pastebite, kad emocijos lemia dažnus kūno šilumos pokyčius, pasinaudokite paprastais atsipalaidavimo būdais ir nebijokite pasitarti su sveikatos specialistais. Svarbiausia – atminkite, kad emocinis temperatūros svyravimas dažniausiai yra ženklas, jog jūsų kūnas veikia taip, kaip turėtų.