Kaip kūno šilumos pojūtis kinta priklausomai nuo nuotaikos

Ar kada nors pastebėjote, kad kai jaučiatės liūdni arba vieniši, kūnas ima šalti, o džiaugsmo akimirkomis apima jauki šiluma? Nors galėtų atrodyti, kad kūno šilumos pojūtis priklauso tik nuo aplinkos temperatūros ar kasdienio aktyvumo, vis daugiau tyrimų rodo – emocinė būsena taip pat stipriai įtakoja, kaip šiltai ar vėsiai jaučiamės. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kaip nuotaika keičia kūno temperatūros suvokimą, kokie biologiniai mechanizmai tai lemia ir kaip galima pasinaudoti šiuo žinojimu kasdieniame gyvenime.

Kaip bendrauja kūnas ir protas: biologiniai pagrindai

Fiziologiniai procesai: kas vyksta mūsų organizme?

Mūsų emocijos nėra vien tik psichologinė patirtis – jos tiesiogiai susijusios su kūno fiziologija. Patiriant skirtingas nuotaikas, aktyvuojamos įvairios nervų sistemos dalys, taip įtakodamos kraujotaką, kvėpavimą, prakaitavimą ir net odos temperatūrą. Pavyzdžiui, stresas ir baimė aktyvuoja simpatinę nervų sistemą, dėl ko gali atsirasti šaltkrėtis, o liūdesys – sumažinti periferinę kraujotaką, todėl galime jausti rankas ar kojas šaltas.

Neuromediatorių vaidmuo šilumos pojūtyje

Hormonai ir neuromediatoriai, tokie kaip adrenalinas, kortizolis, serotoninas ir oksitocinas, atlieka didelį vaidmenį reguliuojant mūsų temperatūros pojūtį. Kai jaučiamės laimingi ar įsimylėję, padidėjęs serotonino ir oksitocino kiekis skatina kraujotaką į odą – tai gali sukelti malonios šilumos pojūtį. Priešingai, užsitęsęs stresas ar bukas liūdesys gali užslopinti šiuos hormonus, dėl ko temperatūros suvokimas dažnai nukrypsta link šalčio.

Emocijos ir kūno šiluma: ką rodo mokslas?

Mokslinės studijos: emocijų ir kūno temperatūros sąsajos

Nemažai eksperimentinių tyrimų patvirtina, kad nuotaika daro tiesioginę įtaką šilumos pojūčiui. Vienas iš garsių pavyzdžių – Suomijos mokslininkų atliktas tyrimas, kurio metu dalyviai žiūrėjo emocingus paveikslėlius ir vėliau nurodydavo, kuriose kūno vietose jaučia šilumą ar šaltį. Rezultatai parodė, jog džiaugsmas ir meilė sušildo veidą, krūtinę, rankas ir netgi kojas, o liūdesys ar vienišumas – padidina šalčio pojūtį galūnėse.

Socialinis atstūmimas ir šalčio pojūtis

Įdomu, kad net ir socialinės situacijos stipriai paveikia kūno šilumos suvokimą. Eksperimentai rodo, jog socialinio atstūmimo arba vienišumo akimirkomis žmonės dažniau skundžiasi šalčiu ir linkę rinktis šiltesnius gėrimus ar drabužius. Tuo tarpu pozityvios socialinės sąveikos sukuria jaukios šilumos įspūdį, net jei aplinkos temperatūra nesikeičia.

Kaip nuotaika keičia mūsų pojūčius?

Psichologinis filtravimas – kaip tai veikia?

Temperatūros pojūtį lemia ne vien tik objektyvūs fiziniai signalai – didelę įtaką daro psichologiniai filtrai. Jei, pavyzdžiui, jūs patiriate sielvartą ar ilgesį, jūsų dėmesys natūraliai sutelkiamas į diskomforto požymius, įskaitant ir šalčio jutimą. Priešingai, džiaugsmingų akimirkų metu kūnas geriau prisitaiko prie aplinkos, o pojūčiai tampa subtilesni ir mažiau trikdo.

Veikia ir prisiminimai bei asociacijos

Šiluma dažnai siejama su komfortu, artumu ar saugumu – tiek vaikystės prisiminimuose, kaip jaukus apkabinimas, tiek ir kasdienėje kalboje (“šilta atmosfera”, “atšalę santykiai”). Tokios metaforos pastiprina ryšį tarp emocijų ir kūniško šilumos pojūčio. Be to, kartais net prisiminus malonią situaciją, galime pajusti, kaip kūną užplūsta maloni šiluma.

Mitai ir faktai apie emocijas ir temperatūrą

• Mitas: Tik fizinė temperatūra lemia, ar jaučiamės šiltai.
  Faktas: Nuotaika, emocijos ir net socialinės sąlygos dažnai dar stipriau keičia mūsų šilumos suvokimą nei aplinkos orai.
• Mitas: Jeigu jaučiate šaltį būdami susikrimtę, tai būtinai ligos požymis.
  Faktas: Emocinė būsena visiškai normaliomis aplinkybėmis gali sukelti šalčio ar karščio jauseną – tai nėra būtinai fiziologinė problema.
• Mitas: Šilti gėrimai pakelia kūno temperatūrą.
  Faktas: Karšta arbata tik trumpam pagerina komfortą, tačiau ilgalaikį šilumos pojūtį dažnai sukuria mūsų nuotaika bei socialinė aplinka.

Patarimai: kaip valdyti kūno šilumos pojūtį keičiant nuotaiką

• Stiprinti socialinius ryšius. Susitikimai su artimaisiais ar draugais, net ir šiltas pokalbis telefonu, gali paveikti emocinę būseną ir sumažinti šalčio pojūtį.
• Užsiimti mėgstama veikla. Pozityvios emocijos dėl hobio, muzikos, meno ar gamtos stiprina jaukumo pojūtį organizme.
• Praktikuoti dėmesingumą (mindfulness) ir meditaciją. Tokia savistaba padeda atpažinti, kaip emocijos veikia kūną bei suteikia daugiau kontrolės keičiant pojūčius.
• Leisti sau šiltų prisiminimų laiką. Pagalvoti apie mylimus žmones ar brangius įvykius gali iš tiesų paskatinti jaukios šilumos pojūtį organizme.
• Jei diskomfortas užsitęsia, pasikonsultuoti su gydytoju. Nors dauguma šių pokyčių yra normalūs, kai kurie nuolatinio šalčio pojūčio atvejai gali būti susiję su sveikatos problemomis (pvz., skydliaukės sutrikimais ar mažakraujyste).

Apibendrinimas: emocijos – daugiau nei jausmas

Emocijos ir nuotaika yra kur kas labiau susijusios su kūno šilumos pojūčiu, nei dažnai manome. Nuo neurocheminių procesų ir hormonų išsiskyrimo iki pasąmoninių asociacijų ir socialinės aplinkos – visos šios grandys drauge lemia tai, kaip „jaučiame“ save savo pačių kūne. Svarbu suprasti, kad emocinis komfortas ir jaukumas prasideda ne tik nuo šilto pledo ar puodelio arbatos, bet ir nuo mūsų santykio su savimi bei kitais. Rūpinantis emocine sveikata dažnai savaime pagerėja ir fizinis jaukumo, šilumos pojūtis – šis ryšys moksliškai pagrįstas ir vertas didesnio dėmesio kasdienybėje.