Kaip kūno skausmai rodo emocinio krūvio perteklių?

Kasdienėje rutinoje dažnai patiriame stresą, įtampą ar nerimą. Daugeliui žinoma, kad šios emocijos stipriai veikia psichinę sveikatą, tačiau retai susimąstoma, kaip emocinis krūvis atsiliepia mūsų kūnui. Kūno skausmai gali būti ne tik fizinės traumos ar ligos rezultatas – jie neretai įspėja apie per didelį psichoemocinį stresą. Naujausi tyrimai pabrėžia, kad ilgalaikis emocinis krūvis tiesiogiai susijęs su įvairiais skausmais, kurių iš pradžių neįmanoma paaiškinti mediciniškai. Panagrinėsime, kaip ir kodėl emocijos pereina į kūno kalbą, kokie simptomai signalizuoja apie emocinį pervargimą ir kaip su šiais kūniškais skausmais tvarkytis.

Kaip veikia ryšys tarp emocijų ir kūno?

Žmogaus kūnas ir protas glaudžiai susiję – tai vadinama psichosomatika. Mokslininkai teigia, kad emocijos, ypač stiprus ar užsitęsęs stresas, aktyvina autonominę nervų sistemą, kuri kontroliuoja daugelį kūno funkcijų: širdies susitraukimus, kvėpavimą, virškinimą. Ilgainiui ši sistema gali išsibalansuoti, o organizmas siunčia signalus kūno skausmais ar kitais pojūčiais, tokiu būdu įspėdamas apie galimą pavojų ar per didelį krūvį.

Streso fiziologija

Emocinis krūvis aktyvina streso hormonų – kortizolio ir adrenalino – išsiskyrimą. Trumpalaikėje perspektyvoje šie hormonai padeda susidoroti su sunkumais. Tačiau ilgai užsitęsęs jų poveikis gali sukelti uždegimą, raumenų įtampą, sumažinti imunitetą ir sutrikdyti įvairių organų veiklą. Rezultatas – įvairios fizinės negalios, kurias dažnai klaidingai laikome tiktai fizinių priežasčių pasekmėmis.

Kokie kūno skausmai dažniausiai pasireiškia dėl emocinio krūvio?

Emociniai sunkumai gali pasireikšti įvairiais fiziniais simptomais. Dažniausiai pasitaikantys yra šie:

• Galvos skausmai (migrena, spaudimas pakaušyje ar smilkiniuose)
• Raumenų įtampa ir skausmas, ypač kaklo, pečių, nugaros srityse
• Skausmai krūtinėje, spaudimo pojūtis
• Virškinamojo trakto sutrikimai – pilvo skausmas, spazmai
• Kūno nuovargis, energijos stoka

Medikai pažymi, kad tokie simptomai nėra sukelti objektyvios traumos, uždegiminio proceso ar aiškios medicininės būklės. Tai dažniausiai būna laikini ir susiję su užsitęsusiu nerimu ar stresu.

Kada verta sunerimti?

Jei fizinis skausmas tęsiasi ilgiau nei keletą dienų ir nėra susijęs su akivaizdžia priežastimi (trauma, infekcija, per daug sporto), verta atkreipti dėmesį į savo emocinę savijautą. Dažnai žmogus, nuolat patiriantis stresą ar nerimą, skausmui būna ypač jautrus, o paprasti nemalonūs pojūčiai tampa sunkiai pakeliami. Taip kūnas tarsi prašo pagalbos.

Kaip atskirti psichosomatinį skausmą nuo fizinės ligos?

Nors kartais sunku atskirti emocinį skausmą nuo organinės ligos, egzistuoja keli požymiai, leidžiantys įtarti, kad skausmo priežastis – emocinis pervargimas:

• Skausmas atsiranda stresinėse situacijose arba po įtemptos dienos
• Skausmo lokalizacija ar stiprumas dažnai keičiasi
• Nėra aiškios medicininės diagnozės
• Medicininiai tyrimai neparodo jokių pakenkimų

Visgi, atsiradus nuolatiniam ar stipriam skausmui, pirmiausia reikia pasitarti su gydytoju. Tik atlikus tyrimus ir neradus fiziologinių priežasčių, galima svarstyti emocines ar psichosomatines skausmo priežastis.

Mitai apie emocinius kūno skausmus

Dažnai manoma, kad psichosomatiniai simptomai tėra „įsivaizduojami“. Tai netiesa. Šiuolaikinė medicina pripažįsta, kad emocinis pervargimas ir stresas fiziškai keičia kūno būklę ir sukelia realų skausmą. Jis nėra mažiau svarbus už kitų ligų pasekmes – ignoruoti tokius kūno signalus gali būti pavojinga.

Kitas mitas – tik silpni ar jautresni žmonės jaučia tokius skausmus. Tyrimai rodo, kad emociniai kūno skausmai gali atsirasti bet kuriam žmogui, nepriklausomai nuo amžiaus, charakterio ar gyvenimo būdo. Svarbu neignoruoti šių ženklų ir ieškoti pagalbos.

Kaip padėti sau ir sumažinti emocinio krūvio sukeltus skausmus?

Esant emociniam pervargimui arba nuolatiniams kūno skausmams, svarbiausia – priimti problemą ir imtis kompleksinių sprendimų. Pateikiame kelis patikrintus būdus:

• Streso valdymas: medituokite, skirkite laiko poilsiui, mokykitės sąmoningo kvėpavimo ar pabandykite jogos užsiėmimus.
• Fizinė veikla: reguliarus judėjimas mažina raumenų įtampą, pagerina nuotaiką.
• Miego kokybė: užtikrinkite pakankamą ir kokybišką poilsį organizmui atstatyti.
• Emocinis atvirumas: išsikalbėkite patikimiems artimiesiems ar specialistams apie savo jausmus – neretai tai palengvina skausmus.
• Profesionali pagalba: prireikus kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą. Terapija – efektyvus būdas valdyti emocinį pervargimą ir sumažinti su juo susijusius kūno simptomus.

Kada būtina gydytojo pagalba?

Jei skausmai stiprėja, lydi kitais nerimą keliančiais simptomais (tokiais kaip karščiavimas, staigus svorio kritimas ar dusulys), būtina kuo greičiau kreiptis į medikus. Tik gydytojas gali įvertinti, ar simptomų kilmė nėra rimta organinė liga. Emocinė pagalba svarbi tuomet, kai atmestos rimtos fizinės ligos.

Išvada

Kūno skausmai gali būti svarbi žinutė, jog emocinis krūvis viršija mūsų galimybes. Ignoruoti tokius signalus – reiškia rizikuoti ilgalaike sveikata ir gerove. Laiku atpažinus kūno siunčiamus ženklus ir tinkamai tvarkantis su stresu, įmanoma sumažinti ar net visiškai išvengti daugelio psychosomatinių simptomų. Svarbiausia – klausytis savo kūno ir nedelsti ieškoti pagalbos.