Kaip kūno temperatūros svyravimai rodo emocinius pokyčius?

Emocijos daro didelę įtaką ne tik mūsų nuotaikai ar elgesiui, bet ir fiziologiniams procesams organizme. Vienas pastebimiausių rodiklių – kūno temperatūros svyravimai. Kai jaučiame stresą, džiaugsmą ar baimę, mūsų kūnas reaguoja labai konkrečiai, ir ši reakcija dažnai atsispindi temperatūros pokyčiuose. Kaip ir kodėl tai nutinka? Mokslas vis plačiau aiškina kūno temperatūros ir emocijų ryšį, o žinodami šiuos ryšius galime geriau suprasti save, atpažinti emocinius pokyčius ir netgi valdyti savo savijautą.

Kas yra kūno temperatūra ir kodėl ji keičiasi?

Kūno temperatūra – tai viena svarbiausių fiziologinių indikatorių, nusakančių organizmo būklę. Įprastai suaugusio žmogaus kūno temperatūra svyruoja tarp 36,1°C ir 37,2°C, tačiau šie skaičiai gali keistis priklausomai nuo daugybės veiksnių. Be infekcijų ar fizinio krūvio, temperatūros pakitimai dažnai būna susiję su emociniais išgyvenimais.

Nors mes dažnai siejame kūno temperatūros pokyčius su ligomis, nauji tyrimai rodo, kad emociniai dirgikliai taip pat turi įtakos mūsų organizmo termoreguliacijai.

Kaip emocijos veikia kūno temperatūrą?

Autonominės nervų sistemos vaidmuo

Kai patiriame stiprias emocijas, mūsų autonominė nervų sistema (ANS) nedelsiant įsijungia. ANS padalinta į dvi pagrindines šakas – simpatinę ir parasimpatinę. Simpatinė sistema atsakinga už „kovok arba bėk“ reakcijas, kurių metu išsiskiria adrenalinas ir kiti hormonai, didinantys širdies susitraukimų dažnį, kraujospūdį ir, žinoma, kūno temperatūrą. Priešingai, parasimpatinė sistema ramina organizmą ir padeda vėl sumažinti šiuos rodiklius.

Ryškiausi pavyzdžiai iš kasdienio gyvenimo

• Stresas ir pyktis dažnai siejami su lengvu kūno temperatūros padidėjimu, ypač veido srityje. Kartais netgi sakoma, kad „kraujas užverda“.
• Didelė baimė ar siaubas gali sukelti „odai šiurpulį“ – momentinį temperatūros sumažėjimą odos paviršiuje dėl kraujotakos persiskirstymo.
• Meilė, gėda arba stiprus susižavėjimas – šios emocijos dažnai sukelia vadinamąjį paraudimą, kuomet veidas įkaista ir šiek tiek pakyla temperatūra veido odoje.

Mokslinių tyrimų įžvalgos

Termografiniai tyrimai

Pastaraisiais metais atlikta nemažai tyrimų, naudojant termografinius (šilumos vaizdo) metodus. Vieno žymaus tyrimo metu Suomijos mokslininkai analizavo daugiau nei 700 dalyvių, kurie žymėjo savo kūno žemėlapius patirdami skirtingas emocijas. Rezultatai parodė, kad užvaldžius pyktį ar džiaugsmą, stipriai įkaista krūtinės ir veido sritis, o liūdesio, depresijos ar nuovargio metu šie regionai atšąla. Taip pat pastebėta, kad nerimo metu per rankas ir kojas judantys kraujagyslių pokyčiai sukelia laikinas šilumos bangas ir šaltkrėtį.

Kraujotaka ir šilumos pasiskirstymas

Kai jaučiame stiprias emocijas, organizmo kraujotaka perskirstoma: daugiau kraujo nukreipiama į raumenis arba tam tikras odos sritis. Tai – organizmo pasiruošimas galimam veiksmui. Tokie pokyčiai gali būti matomi net ir be specialių prietaisų: dažnas pavyzdys – raustanti oda, šaltos rankos ar padai stipraus nerimo metu.

Kasdieniai simptomai ir kūno signalai

Daugelis žmonių nejaučia savo kūno temperatūros tiesiogiai, tačiau simptomai dažnai išduoda emocinius išgyvenimus:

• Netikėtas staigus prakaitavimas gali rodyti stresą ar baimę.
• Šaltos, drėgnos rankos dažnai pasitaiko prieš viešą kalbą ar svarbų susitikimą.
• Skausmingas paraudimas (ypač skruostų, kaklo) gali būti susijęs su stipriu gėdos ar susijaudinimo jausmu.
• Šiltesnės krūtinės, kaklo ar nugaros zonos – tipinės stipraus džiaugsmo ar įkvėpimo situacijose.

Mitų paneigimas

Vis dažniau girdime, kad emocijų sukelti temperatūros pokyčiai pavojingi ar žalingi. Tai ne visai tiesa. Paprastai fiziologiniai temperatūros pakilimai ar sumažėjimai dėl emocinių priežasčių yra trumpalaikiai ir nekenkia sveikatai. Tik ilgalaikis chroniškas stresas, lydimas nuolatinių temperatūros pokyčių, gali reikšti didesnes problemas: imuniteto susilpnėjimą, širdies sutrikimus ar miego problemas.

Kaip stebėti ir valdyti savo emocinę temperatūrą?

Sąmoningumo ugdymo nauda

Sąmoningumo (angl. mindfulness) pratimai, kvėpavimo technikos arba meditacija padeda pastebėti kūno signalus ir juos valdyti. Pastebėję, kad kūnas reaguoja į emocijas (prakaitavimas, drebulys, karščiavimas), galime laiku sustabdyti neigiamą emocinį atsaką, nusiraminti.

Tinkama mityba ir fizinis aktyvumas

Stabilų kūno temperatūros reguliavimą palaiko subalansuota mityba ir reguliarus judėjimas. Sportuojant ar aktyviai leidžiant laiką sumažėja kortizolio (streso hormono) kiekis, pagerėja termoreguliacija, todėl kūno reakcijos į emocinius dirgiklius tampa švelnesnės ir pastebimesnės tik esant labai stiprioms emocijoms.

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Nors daugeliu atvejų emocijų sukeliami temperatūros pokyčiai yra natūralūs ir laikini, verta būti atidiems. Jeigu pastebite nuolatinius nepaaiškinamus temperatūros svyravimus, stiprų prakaitavimą, šaltkrėčius ar jie lydi kitus nerimą keliančius simptomus (karščiavimą be infekcijos, ilgalaikį nuovargį, širdies permušimus), verta pasitarti su šeimos gydytoju ar endokrinologu. Gali būti, kad emocijos nėra pagrindinė problema, o temperatūros kitimai signalizuoja apie užslėptą ligą.

Išvados

Kūno temperatūros svyravimai – svarbi priemonė stebint savo emocinę būklę. Vertėtų įsiklausyti į savo kūno siunčiamas žinutes: jos gali ne tik signalizuoti apie emocinius pokyčius, bet ir padėti laiku užkirsti kelią ilgalaikiam stresui ar sveikatos sutrikimams. Nors emocijos savaime sukelia natūralias temperatūros bangas ar kritimus, daugeliu atvejų šie pokyčiai yra fiziologiniai ir nekenksmingi. Svarbiausia – išmokti juos atpažinti, neignoruoti ir, prireikus, kreiptis pagalbos. Kūno ir emocijų santykis glaudus, todėl rūpindamiesi psichine sveikata, fiziologiškai rūpinamės ir savo organizmu.