Kaip nervinė įtampa paveikia jūsų kvėpavimo takus

Nervinė įtampa, dar vadinama stresu, daugeliui žmonių yra kasdienė palydovė. Nors dažniausiai juntame jos poveikį nuotaikai, energijai ar širdies ritmui, tačiau retai susimąstome, kaip stresas veikia mūsų kvėpavimo sistemą. Stipri ar užsitęsusi nervinė įtampa gali sukelti įvairius kvėpavimo sunkumus net ir visiškai sveikiems asmenims – o sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, šis poveikis gali būti ypač žymus. Straipsnyje aptariame, kokius pokyčius sukelia stresas kvėpavimo takams, kaip juos atpažinti, ir ką galima padaryti siekiant sumažinti nemalonius pojūčius.

Kaip veikia kvėpavimo sistema

Norėdami suprasti, kaip stresas veikia kvėpavimą, pirmiausia trumpai apžvelkime pačią kvėpavimo sistemą. Kvėpavimas – tai procesas, kurio metu įkvepiame oro į plaučius, jame esantis deguonis patenka į kraują, o anglies dioksidas pašalinamas su iškvepiamu oru. Šį procesą kontroliuoja smegenyse esantis kvėpavimo centras, kuris jautriai reaguoja tiek į kraujo sudėties pokyčius, tiek į emocinius signalus, įskaitant stresą ir nerimą.

Nervinės įtampos poveikis kvėpavimo takams

Fiziologiniai pokyčiai: kodėl keičiasi kvėpavimas?

Streso metu organizmas reaguoja pagal vadinamąją „kovos arba bėgimo“ („fight or flight“) reakciją. Šią reakciją paleidžia antinksčiuose išsiskiriantys streso hormonai – adrenalinas ir kortizolis. Jie spartina širdies veiklą, kraujotaką į raumenis ir smegenis, o kvėpavimas tampa greitesnis ir paviršutiniškesnis. Kodėl taip nutinka?

• Didesnis deguonies poreikis: Kūnas ruošiasi veiksmui, todėl reikia greičiau aprūpinti raumenis deguonimi.
• Kvėpavimo raumenų įtampa: Sergant nuolatiniu stresu, įsitempia ne tik raumenys, bet ir diafragma bei tarpšonkauliniai raumenys.
• Kvėpavimo ritmo pokyčiai: Įkvėpimai tampa trumpesni, gilus kvėpavimas prislopsta, o iškvėpimai – negilūs.

Šie pokyčiai trumpam – natūrali apsauginė reakcija. Tačiau nuolatinė nervinė įtampa lemia, kad organizmas dirba padidinto budrumo režimu, tad pastebimas didesnis kvėpavimo takų jautrumas, dažnesnis oro trūkumo, dusulio ar „gumulo gerklėje“ jausmas.

Praktiniai simptomai ir kasdieniai pojūčiai

Streso paveiktas kvėpavimas gali kelti labai įvairius simptomus, kurie ne visada tiesiogiai siejami su psichologiniu krūviu:

• Dažnas atodūsįs, gilus įkvėpimas, noras „prisikvėpuoti“
• Oro trūkumo, dusulio pojūtis be fizinio krūvio
• Krūtinės spaudimas ar veržimo jausmas, neaiškios kilmės bronchų dirginimas
• Uždusimo baimė, panikos atakos metu sustiprėjantis kvėpavimo dažnis
• Ryklės ar gerklės džiūvimas arba „štampuoto gerklėje” jausmas

Šie nemalonūs pojūčiai gali priversti žmogų nerimauti dar labiau, užsisuka užburtas ratas – kuo daugiau nerimo, tuo labiau trikdomas kvėpavimas, o tai savo ruožtu dar labiau didina nerimą.

Stresas ir lėtinės kvėpavimo ligos

Bronchinė astma ir lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL)

Žmonėms, sergantiems astma ar LOPL, nervinė įtampa gali tapti ligos paūmėjimo veiksniu. Stresas:

• Skatina bronchų spazmą – kvėpavimo takai susitraukia, stiprėja dusulys, pasunkėja iškvėpimas.
• Trukdo kontroliuoti kvėpavimo takų uždegimą, kuris svarbus abiejose ligose.
• Gali mažinti medikamentų veiksmingumą ar skatinti pamiršti juos vartoti.

Tyrimai rodo, kad sergantieji astma patiria daugiau priepuolių ir dažniau lankosi ligoninėje, kai išgyvena stiprų stresą. LOPL atveju įtampa ilgainiui skatina lėtinius kvėpavimo sunkumus, blogėja gyvenimo kokybė.

Nervingumo ir panikos sindromas: hiperventiliacija

Panikos atakos ar stipri nervinė įtampa dažnai sukelia vadinamąją hiperventiliaciją – pernelyg dažną ir paviršutinišką kvėpavimą. Tai lemia kraujo sudėties pokyčius: sumažėja anglies dioksido kiekis, keičiasi rūgščių ir šarmų pusiausvyra organizme.

Hiperventiliacijos simptomai:

• Svaigulys, galvos skausmas
• Pirštų nutirpimas, galūnių dilgčiojimas
• Krūtinės skausmas, aritmija
• Nerimo ar baimės sustiprėjimas

Šios būklės dažnai gąsdina žmones, tačiau jos yra grįžtamos ir paprastai nepavojingos gyvybei – svarbu atpažinti simptomus ir taikyti tinkamą streso valdymą.

Kaip sumažinti nervinės įtampos poveikį kvėpavimo takams?

Baziniai kvėpavimo pratimai ir atsipalaidavimo metodai

• Lėtas, gilus kvėpavimas: Praktikuokite kvėpavimą „per pilvą“ – lėtai įkvėpkite pro nosį, išpūsdami pilvą, o iškvėpkite pro burną, lėtai leisdami pilvui vėl susitraukti (tipiškas laikas – 4:4 arba 5:5 sekundės).
• Dėmesingumo (mindfulness) meditacija: Sustiprina ryšį tarp kūno ir minčių, padeda atpažinti streso simptomus ir juos valdyti.
• Fizinis aktyvumas: Aerobika, pasivaikščiojimai ar joga padeda sumažinti kortizolio kiekį ir palengvina kvėpavimo kontrolę.

Kada kreiptis į gydytoją?

• Jei dusulys ar oro trūkumo pojūtis stipriai riboja kasdienę veiklą.
• Jei jaučiate neįprastą ar skausmingą kvėpavimą, uždusimo baimę, kurie nepraeina net ir nurimus.
• Jei turite lėtinių kvėpavimo ligų ir pajutote, kad paūmėjo simptomai.

Mitai ir faktai apie kvėpavimą patiriant stresą

• Mitas: „Stresas sukelia stiprų kvėpavimo sistemos pažeidimą.“
  Faktas: Daugeliu atvejų, sveiko žmogaus kvėpavimo sistema po streso grįžta į normą – žala būna laikina.
• Mitas: „Oro trūkumas visada rodo kvėpavimo ligą.“
  Faktas: Nervinė įtampa – dažna oro trūkumo priežastis net jei plaučiai visiškai sveiki.
• Mitas: „Nėra būdų sumažinti streso poveikį kvėpavimui.“
  Faktas: Paprasti kvėpavimo pratimai ir streso valdymas gali žymiai pagerinti situaciją.

Apibendrinimas

Nervinė įtampa gali reikšmingai paveikti kvėpavimo takus ir sukelti įvairius nemalonius pojūčius – nuo dažnesnio atodūsio iki rimtesnio oro trūkumo. Sveiki asmenys patiria laikiną diskomfortą, o sergantiesiems kvėpavimo ligomis rekomenduojama itin atidžiai stebėti simptomus ir valdyti stresą. Praktiniai kvėpavimo pratimai, aktyvumas bei dėmesingumo lavinimas padeda sumažinti šio poveikio intensyvumą. Jei jaučiate stipresnius ir nepraeinačius kvėpavimo sutrikimus, nedelskite kreiptis į gydytoją – taip apginsite tiek psichinę, tiek fizinę sveikatą.