Kaip nuolatinė įtampa keičia jūsų balso garsumą

Stresas ir įtampa – neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Nors dažnai kalbame apie jų įtaką širdies arba nervų sistemai, retai kada susimąstome, jog nuolatinė įtampa gali pakeisti ir mūsų balso garsumą. Balsas atspindi vidines emocijas, o įtemptos būsenos natūraliai iškreipia šį, rodos, paprastą komunikacijos įrankį. Ką apie tai sako mokslas ir kaip galime atpažinti bei valdyti tokius pokyčius?

Kaip veikia mūsų balsą?

Žmogaus balsas formuojamas sudėtingos sąveikos tarp balso stygų, kvėpavimo raumenų, gerklės, burnos ir netgi emocijų – visi šie veiksniai kartu lemia, kaip mes skambame. Sveikoje būsenoje balso stygos judinamos oro srautu iš plaučių, o jų įtempimas ar atsipalaidavimas lemia balso aukštį ir garsumą. Kai organizmas patiria stresą, šios subtilios balanso sistemos pakinta.

Emocinė įtampa ir jos poveikis balso garsumui

Stresas sukelia fiziologinių reakcijų laviną. Kūnas išskiria kortizolį bei adrenaliną, įsitempia viso kūno raumenys, kvėpavimas pasidaro greitas arba paviršinis. Šios reakcijos tiesiogiai veikia ir balso gamybos mechanizmą. Dėl padažnėjusio kvėpavimo oras išeina greičiau, balso stygos gali būti stipriau įtemptos arba net laikinai blokuojamos.

Dažniausi pokyčiai balsui patiriant įtampą

• Balso garsumo sumažėjimas (balso slopinimas)
• Balso garsumo padidėjimas (nuolatinė kalba pakeltu tonu)
• Balso drebėjimas arba užstrigimo pojūtis
• Nesuvaldomas balso trūkčiojimas, kimimas

Ne visiems žmonėms pokyčiai pastebimi vienodai. Kai kurie nevalingai ima tyliau kalbėti – tarytum uždaro savo balsą nuo pašalinių, stengiasi „ištirpti” aplinkoje ar traukiasi iš konflikto. Kiti – priešingai – pradeda kalbėti garsiau, tarsi „perrėkdami“ vidinį nerimą ar ieškodami dėmesio, saugumo.

Kūno reakcijos balso stygose patiriant stresą

Mediciniškai aiškinant, įtampa pirmiausia paveikia raumenis – taip ir balso stygos, lyg raumenys, ima stipriau susitraukinėti. Tokiu atveju garsas tampa aštresnis, aukštesnis arba priešingai – duslesnis ir tylus, nes įtemptos stygos negali tinkamai vibruoti.

Stipri įtampa, ypač jei ji trunkanti ilgai, gali sukelti vadinamąjį „funkcinį disfoniją“ – balso sutrikimą, kuris pasireiškia kimimu arba užkimimu be matomos organinės priežasties. Moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės, kurie kasdien jaučia psichologinę įtampą, kur kas dažniau skundžiasi balso pokyčiais nei tie, kurių emocinė būsena stabili.

Mitai apie balsą ir stresą

Egzistuoja nuomonė, kad tik viešo kalbėjimo baimė lemia balso pokyčius. Tačiau iš tiesų ilgalaikė kasdieninė įtampa, net jei tai paprastas darbo stresas ar ilgai trunkantis nerimas, daro tokį patį poveikį.

Kitas paplitęs mitas – kad balso garsumo sumažėjimas reiškia rimtą balso stygų ligą. Dažniausiai šie pokyčiai yra grįžtami, jei įtampa ar stresas sumažinami, o balso pakitimai nebesitęsia ilgą laiką. Tik tuomet, jei užkimimas ar balso netekimas trunka daugiau nei dvi savaites, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju otorinolaringologu.

Kaip atpažinti, kad balso pokyčius lemia stresas?

• Balsas kinta priklausomai nuo emocinės būklės (susinervavus ar išsigandus – nutilstate arba „perrėkiate“ aplinką)
• Staiga tampa sunku kalbėti, balsas stringa, kimsta
• Kvėpavimas pasidaro paviršinis bendraujant arba kalbant viešai
• Jaučiamas spaudimas kakle ar gerklėje be jokių matomų ligos požymių

Ką daryti, jei įtampa veikia jūsų balsą?

Streso mažinimo pratimai

Yra daug būdų, kaip sumažinti įtampą organizme ir tuo pačiu stabilizuoti balso garsumą. Vienas efektyviausių sprendimų – kvėpavimo pratimai. Lėtas, gilus kvėpavimas aktyvina parasimpatinę nervų sistemą, mažina raumenų įtampą ir atpalaiduoja balso stygas:

• Įkvėpkite giliai pro nosį, laikykite kvėpavimą kelias sekundes ir iškvėpkite lėtai per burną (kartokite 5–10 kartų)
• Užsimerkite ir skirkite dėmesio kūno pojūčiams – ar jaučiate įtampą pečiuose, gerklėje ar žandikauliuose?
• Praktikuokite „tylų kalbėjimą“ – kalbėkite švelniai, stenkitės nenaudoti prievartinio balso pakėlimo

Balso priežiūra

Siekiant sumažinti balso pokyčius dėl streso, svarbu rūpintis ir balso higiena:

• Nevartokite labai karštų ar šaltų gėrimų, venkite alkoholio bei rūkymo
• Netrinkite balso stygų šnypštimu, rėkimu ar nuolatiniu garsiu kalbėjimu
• Jei dažnai patiriate balso užkimimą, skirkitės poilsio tylai ar ramiai veiklai

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei balso pokyčiai išlieka ilgiau nei dvi savaites arba pastebite, kad balsas tapo toks tylus ar užkimęs, kad sunku susikalbėti net artimoje aplinkoje, verta pasikonsultuoti su otorinolaringologu arba logopedu. Kartais užsitęsusi įtampa gali tapti nuolatinių balso problemų priežastimi arba lemti antrinius sutrikimus (pvz., balso stygų mazgelius).

Išvada

Nuolatinė įtampa ne tik išbalansuoja mūsų emocijas, bet ir tiesiogiai keičia balso garsumą, kartais net be mūsų pačių supratimo. Laiku pastebėjus pokyčius, galima išvengti rimtesnių problemų ir atkurti balso sveikatą. Balsas – ne tik komunikacijos priemonė, bet ir mūsų vidinės būsenos veidrodis, todėl verta pasirūpinti juo nuosekliai, kartu rūpinantis bendra emocine savijauta.