Kaip nuolatinė įtampa veikia jūsų akių drėgmę

Ar dažnai pastebite, kad ilgai dirbant kompiuteriu ar patiriant įtampą akys tampa sausos, peršti ar net rausta? Nors daug kas šiuos simptomus priskiria tik nuovargiui ar aplinkos poveikiui, iš tiesų ilgalaikė psichologinė įtampa gali turėti tiesioginį poveikį jūsų akių drėgmei. Moksliniai tyrimai rodo, kad stresas veikia ne tik mūsų emocinę būklę, bet ir akių fiziologiją – nuo ašarų gamybos iki pačios rageneracijos. Suprasti, kodėl taip nutinka, padės pasirūpinti savo regėjimu ir išvengti nemalonių akių sausumo simptomų.

Kas sukelia akių sausumą?

Sausų akių sindromas – dažna būklė, kai akys nesukuria pakankamai ašarų arba šios ašaros greitai išgaruoja, todėl akys tampa sausos, peršti, jaučiamas svetimkūnio pojūtis. Įprastai sausumą lemia įvairūs veiksniai: darbas prie ekranų, žemas oro drėgnumas, tam tikri vaistai, amžius, hormonų pokyčiai. Tačiau pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ir psichologinių faktorių, ypač streso, poveikiui akių drėgmės balansei.

Streso ir įtampos poveikis organizmui

Kai patiriame stresą, organizmas įjungia vadinamąją „kovos arba bėgimo“ (angl. fight or flight) reakciją: išskiriami hormonai kortizolis ir adrenalinas, keičiasi kvėpavimas, kraujospūdis, netgi virškinimas. Tačiau ši būsena įvairiai paveikia ir akis, ypač ilgai trunkant įtampai.

Kaip nuolatinė įtampa veikia akių drėgmę?

Stresas gali trikdyti natūralius mechanizmus, atsakingus už akių drėkinimą ir apsaugą. Štai kelios pagrindinės priežastys, kodėl taip nutinka:

• Sumažėja mirkčiojimo dažnis. Kai esate susikoncentravę ar patiriate stresą, automatiškai mirksite rečiau. Tai lemia, kad akies paviršiuje ašarų plėvelė greičiau išdžiūsta.
• Padidėja uždegimas. Lėtinis stresas sukelia uždegimą organizme, o tai gali pažeisti ar pakeisti ašaras gaminančias liaukas, trikdyti ašarų sudėtį, sumažinti jų kiekį.
• Paveikiama ašarų sudėtis. Streso metu pasikeičia ašarų sudėtis – jos tampa mažiau stabilios, greičiau išgaruoja.
• Išbalansuojamas endokrininės sistemos darbas. Lėtinis stresas, ilgalaikis kortizolio padidėjimas gali mažinti sekrecinių liaukų (tame tarpe ir ašarų) aktyvumą.

Psichinis nuovargis ir akių drėgnumas

Stresas ir įtampa dažnai lydi ilgas darbo valandas prie kompiuterio ar kitų skaitmeninių įrenginių, kai pasąmoningai mažiau judiname akis. Mirkčiojimo dažnis sumažėja net iki 50 %, todėl akys negauna reikiamos drėgmės ir natūralaus apsaugos sluoksnio. Šiame kontekste dažniausiai pasireiškia:

• Perštėjimas, niežėjimas ar deginimo pojūtis akyse.
• Paraudimas, suprastėjęs regėjimas.
• Padidėjęs jautrumas šviesai.

Ką sako mokslas apie streso ir sausų akių ryšį?

Moksliniuose tyrimuose nustatyta, kad žmonės, kurie patiria daugiau streso ar turi emocinių sunkumų, dažniau skundžiasi akių sausumo simptomais. 2021 metais publikuotame tyrime Cornea žurnale išryškinta koreliacija tarp psichologinio streso lygio ir sausų akių simptomų stiprumo. Pastebėta, jog emociniai veiksniai gali būti net svarbesni už fizinius išorinius dirgiklius, ypač ilgalaikėje perspektyvoje.

Be to, psichologinė įtampa sukelia miego sutrikimų, o prastas miegas mažina natūralią ašarų gamybą ir akių regeneraciją. Taigi streso ir sausų akių ryšys yra daugialypis ir kompleksiškas.

Patarimai: kaip apsaugoti akis nuo įtampos poveikio?

Nors streso visiškai išvengti neįmanoma, tam tikri įpročiai gali sumažinti jo įtaką akių sveikatai:

• Reguliariai mirksėkite. Sąmoningai priminkite sau dažniau mirksėti, ypač naudodami kompiuterį ar kitus ekranus.
• Darykite pertraukas. Kas 20–30 minučių padarykite trumpą pertrauką ir pažvelkite į tolį. Tai suteiks galimybę akims pailsėti ir atstatyti ašarų plėvelę.
• Vartokite pakankamai skysčių. Dehidratacija dar labiau padidina akių sausumą, tad reguliariai gerkite vandenį.
• Naudokite dirbtines ašaras. Lašai be konservantų drėkins akis, tačiau nepakeis pirminio problemos šaltinio – streso valdymas išlieka svarbiausias.
• Mankštinkite akis. Sukite akis į skirtingas puses, trumpai užmerkite, kad paskatintumėte ašarų plėvelės pasiskirstymą.
• Mokykitės atsipalaidavimo technikų. Meditacija, gilus kvėpavimas, lengva mankšta ar joga mažina streso lygį ir prisideda prie visapusiškos organizmo sveikatos.

Dažniausi mitai apie įtampą ir akių sveikatą

• „Akių sausumas ir stresas neturi nieko bendra.“ Iš tiesų, mokslas įrodo, kad emocinė būsena ir fizinis akių komfortas yra glaudžiai susiję.
• „Jei jaučiu akių sausumą, užtenka akių lašų.“ Lašai padeda tik trumpam; ilgalaikis sprendimas – streso valdymas ir gyvenimo būdo keitimas.
• „Kompiuterio ekranai patys savaime pažeidžia akis.“ Ekranų šviesa neturi tiesioginio žalingo poveikio, tačiau ilgas žiūrėjimas į juos sukelia įtampą ir mažina mirksėjimo dažnį, todėl sausėja akys.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei akių sausumas ar perštėjimas tampa nuolatinis, regėjimas suprastėja arba padidėja akių jautrumas šviesai, svarbu kreiptis į akių gydytoją. Ilgainiui sausų akių sindromas gali sukelti ragenos pažeidimus ar kitas komplikacijas, todėl profesionali konsultacija yra būtina.

Išvada

Nuolatinė įtampa ir psichologinis stresas tiesiogiai veikia ne tik mūsų bendra organizmo būklę, bet ir akių drėgmę bei komfortą. Mažindami stresą, darydami pertraukas, sąmoningai mirksėdami ir rūpindamiesi psichoemocine sveikata, galime žymiai pagerinti akių būklę ir sumažinti sausų akių riziką. Akys – mūsų langas į pasaulį, tad verta jų sveikata rūpintis kasdien.