Kaip nuolatinis nekantrumas atsispindi raumenų tonuse

Ar dažnai jaučiate, kad esate įsitempę, neramūs, o kūnas niekaip negali atsipalaiduoti? Pastebite, kad nuolat ieškote greitų sprendimų, sunkiai išlaukiate eilių ar nuolat tikrinate telefoną laukdami žinutės atsakymo? Tokie iš pažiūros kasdieniai nekantrumo protrūkiai gali turėti kur kas didesnį poveikį Jūsų fizinei sveikatai, nei galite įsivaizduoti. Naujausi tyrimai rodo, jog nuolatinis nekantrumas glaudžiai susijęs su raumenų tonuso pakitimais, galinčiais paveikti viso kūno savijautą. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip mūsų psichologinė būsena veikia raumenis, kodėl nekantrumo valdymas svarbus, ir pateiksime patikrintus būdus išvengti ilgalaikės raumenų įtampos.

Kas yra raumenų tonusas ir kodėl jis svarbus?

Raumenų tonusas – tai nuolatinė, nedidelio intensyvumo raumenų įtampa, palaikanti kūno laikyseną ir leidžianti išlaikyti stabilumą net ir ramybės būsenoje. Tai nėra sąmoningai jaučiamas raumenų darbas – veikiau fono aktyvumas, lemiantis mobilumą ir apsaugo nuo traumų. Bet kokie didesni arba mažesni raumenų tonuso svyravimai gali paveikti mūsų laikyseną, judėjimo kokybę bei ilgainiui sukelti diskomfortą ar net skausmą.

Stabilus raumenų tonusas svarbus ne tik fizinio aktyvumo, bet ir poilsio metu. Kai kūnas nuolat patiria įtampą, didėja rizika imtis kompensacinių judesių bei ilgainiui vystosi lėtinis raumenų skausmas ar laikysenos sutrikimai.

Psichologinė būsena ir raumenų tonusas: kaip tai susiję?

Mūsų emocijos, mintys bei streso lygis tiesiogiai veikia ne tik širdį ar kraujotaką, bet ir raumenų būklę. Mokslinėje literatūroje įrodyta, kad ilgalaikis psichologinis stresas, įskaitant ir nekantrumą, skatina raumenų įsitempimą. Tai vadinamasis streso–įtampos raumenyse ciklas.

• Laimės ir atsipalaidavimo jausmas sukelia raumenų atsipalaidavimą ir sumažina tonusą.
• Stresas, nerimas ir nekantrumas – keičia autonominę nervų sistemą, akcentuodami simpatinę šaką (kovos arba bėgimo reakciją), kuri natūraliai didina raumenų įtampą.
• Lėtinis emocinis disbalansas – jei nuolatinė būsena tampa įtempta ir nerimastinga, raumenų tonusas pakinta visam kūnui arba atskiroms jo dalims.

Kaip nekantrumas didina raumenų įtampą?

Nerimo–nekantrumo mechanizmas raumenyse

Nekantrumas – tai nuolatos jaučiamas skubėjimo, laukimo ar nepasitenkinimo savijauta. Tyrimais nustatyta, kad šis vidinis „triukšmas“ aktyvina simpatinę nervų sistemą ir išprovokuoja raumenų skaidulų įsitempimą. Kūnas nesąmoningai ruošiasi judesiui, net jei realaus veiksmo nereikia. Dažnai dėl tokios nuolatinės ruošos įsitempia kaklas, pečiai, apatinė nugaros dalis, žandikaulis.

Įdomu tai, kad šis efektas atsiranda net ir tada, kai fiziškai nejuda kūnas – nervų sistema siunčia signalus raumenims pasiruošti „akcijai“, bet, negavusi realios fizinės iškrovos, ilgainiui pradeda stiprinti raumenų tonusą net ramybės metu.

Simptomai, kuriuos gali sukelti nekantrumo nulemtas tonusas

• Tempimo ar spaudimo jausmas kakle, pečiuose, nugaroje.
• Pojūtis, kad negalite visiškai atpalaiduoti veido ar žandikaulio raumenų.
• Dažnesni įsitempimai sėdint ar stovint, ilgesnis atsistatymas po fizinės veiklos.
• Lėtinis, neryškus galvos, raumenų arba sąnarių skausmas.

Negydomas ar niekaip nevaldytas nuolatinis raumenų tonuso padidėjimas gali lemti rimtesnes sveikatos problemas: raumenų skausmus, laikysenos sutrikimus, sąnarių ar net kvėpavimo sunkumus.

Ką rodo moksliniai tyrimai?

Remiantis „Journal of Behavioral Medicine“ ir kitais šaltiniais, įrodyta, kad žmonės, turintys didesnį polinkį į nekantrumą ar impulsyvumą, dažniau skundžiasi raumenų skausmais bei padidėjusiu tonusu. Psichofiziologiniai tyrimai parodė, jog dirginant emocijas padidėja elektromiografiniai (EMG) rodmenys – t. y. užfiksuojama didesnė raumenų veikla net ir be judesių.

Kitas svarbus atradimas – žmonės, reguliariai užsiimantys streso valdymu ar meditacija, vidutinį ar aukštą nekantrumą linkę reflektuoti ir paleisti, jų bazinis raumenų tonusas išlieka tolygus. Tai rodo glaudų ryšį tarp psichikos sveikatos ir fizinių raumenų reakcijų: nuo mūsų minčių priklauso net tai, kaip įsitempia mūsų kūnas.

Kaip atpažinti ir valdyti nekantrumo sukeltą įtampą?

Savistaba ir sąmoningumas

Pirmas žingsnis – pasidomėti savo kasdieniais įpročiais. Ar dažnai jaučiatės nekantrūs? Kada įtampa kūne padidėja? Pastebėkite, kurie momentai (skambutis, eilė, el. laiškų laukimas) paskatina kūno įsitempimą. Ši savistaba suteiks pagrindą tikslingiems pokyčiams.

Fiziniai atsipalaidavimo būdai

• Giluminis kvėpavimas: suaktyvina parasimpatinę nervų sistemą, leidžia raumenims atsipalaiduoti.
• Progresyvi raumenų relaksacija: sąmoningai įtempiant, o vėliau atpalaiduojant kiekvieną kūno raumenų grupę.
• Taisyklinga laikysena ir trumpi tempimo pratimai darbo metu.
• Reguliari mankšta: tinka tiek lengva joga, tiek vaikščiojimas gryname ore.

Mentalinio požiūrio keitimas

• Mokykitės reflektuoti savo reakcijas į laukimą ar trūkumus.
• Meditacijos ir dėmesingo įsisąmoninimo (“mindfulness”) praktikos tyrimais įrodytos kaip veiksmingiausios mažinant nerimą ir nekantrumą.
• Atkreipkite dėmesį į mintis, kurios skatina skubėjimą, ir keiskite jas konstruktyvesnėmis.

Mitai ir tiesos apie nekantrumo įtaką raumenims

• MITAS: Fiziškai stipresni žmonės yra atsparesni nekantrumo įtampai.
  Faktas: Raumenų įtampą lemia ne tiek raumenų stiprumas, kiek nervų sistemos atsakas, todėl problema aktuali visiems.
• MITAS: Trumpalaikis nekantrumas žalingas raumenims.
  Faktas: Kenkia ne pats jausmas, o jo dažnis ir trukmė – būtent nuolatinis įtampos fiksavimas kūne veda prie skausmų.
• MITAS: Nekantrumas „išsigydo“ tiesiog ilsintis.
  Faktas: Jei tik pasyviai ilsitės, bet nekeičiate įpročių ar požiūrio, raumenų įtampa gali grįžti bet kada.

Kada kreiptis pagalbos?

Jei pastebite, kad raumenų įtampa nepraeina, atsiranda skausmas, ima varginti galvos ar nugaros, žandikaulio problemos, apie tai pasitarkite su gydytoju ar kineziterapeutu. Kartais verta gauti ir psichologinę konsultaciją, kurios metu išmoksite tinkamų streso bei nekantrumo valdymo technikų.

Santrauka

Nuolatinis nekantrumas – ne tik psichologinis, bet ir fizinis reiškinys, kuris ilgainiui pasireiškia raumenų tonuso pakitimais. Šios būsenos suvaldymas priklauso ne tik nuo sąmoningo dėmesio savo emocijoms, bet ir nuo reguliaraus rūpinimosi kūno būkle. Atpažinę įpročius ir išsiugdę naujus atsipalaidavimo metodus, galime išvengti lėtinio raumenų skausmo bei pagerinti bendrą savijautą. Skirkite laiko sąmoningumui – Jūsų protas ir kūnas bus dėkingi.