Kaip nuolatinis nerimas gali sutrikdyti jūsų apetitą?

Nuolatinis nerimas daugeliui žmonių yra kasdienio gyvenimo dalis. Tačiau retai susimąstome, kaip ši būklė gali paveikti ne tik mūsų mintis, bet ir kūną. Vienas dažnai pamirštamų nerimo padarinių – sutrikęs apetitas. Ar pastebėjote, kad patirdami ilgalaikį stresą valgote mažiau nei įprastai, arba priešingai – griebiate maistą nesuprasdami, kodėl? Suprasti, kaip nuolatinis nerimas keičia valgymo įpročius bei kodėl organizmas reaguoja būtent taip, gali padėti ne tik grįžti prie sveikesnių mitybos įpročių, bet ir pasirūpinti emocine sveikata.

Kaip nerimas veikia virškinimo sistemą

Nerimas nėra tik psichologinė būsena. Tai sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja įvairios organizmo sistemos – įskaitant virškinamąjį traktą. Kai susiduriate su stresu ar nerimu, organizmas įjungia vadinamąją „kovos arba bėgimo“ reakciją (fight-or-flight response). Šią reakciją reguliuoja simpatinė nervų sistema, kuri išskiria hormonus, tokius kaip adrenalinas ir kortizolis.

Šie hormonai momentiškai mobilizuoja kūną kovoti arba pabėgti nuo grėsmės. Tuo metu virškinimo sistema atsiduria antrame plane – ji sulėtėja, nes energija sutelkiama kitoms svarbioms funkcijoms. Todėl nerimas gali pasireikšti pilvo diskomfortu, pykinimu ar prarastu apetitu. Kartais, atvirkščiai, kai kurie žmonės patiria padidėjusį apetitą, mėgindami nusiraminti maisto pagalba.

Apetito sumažėjimas dėl nuolatinio nerimo

Nervinė sistema ir alkio kontrolė

Moksliniai tyrimai rodo, kad nuolatinis nerimas keičia alkio reguliavimą smegenyse. Stresas ir nerimas gali paveikti pagumburį – smegenų dalį, atsakingą už alkio ir sotumo signalus. Kai nerimo lygis yra aukštas, pagumburis gali nesiųsti aiškių signalų apie būtinybę maitintis, todėl žmogus pradeda skųstis apetito stoka.

Kitas svarbus veiksnys – serotoninas, dažnai vadinamas „laimės hormonu“. Jis taip pat susijęs su apetito reguliavimu. Kai nerimas sumažina serotonino lygį, gali sutrikti ne tik nuotaika, bet ir noras valgyti. Visa tai lemia, kad ilgalaikio nerimo kenčiančių žmonių kūnas tiesiog nustoja tiksliai „jausti“ alkį.

Padidėjęs apetitas – emocinio valgymo pinklės

Nors dažnam nerimas numuša apetitą, kai kuriais atvejais žmogus ima valgyti daugiau. Tai vadinama emociniu valgymu. Nerimaujantys ar patiriantys stresą žmonės gali ieškoti paguodos maiste, ypač cukruje ar riebaluose gausiuose produktuose, kurie trumpam stiprina gerą savijautą.

Emocinis valgymas dažniausiai nėra susijęs su fiziologiniu alkio jausmu. Tai būdas išvengti neigiamų emocijų ar užpildyti tuštumą. Deja, toks elgesys gali ilgainiui sukelti antsvorio, kaltės, dar didesnio nerimo ar net priklausomybės nuo tam tikro tipo maisto produktų problemų.

Ilgalaikės pasekmės, kai sutrinka apetitas

Mitybos nepakankamumas ir jo pavojai

Jei dėl nuolatinio nerimo žmogus ima nuolat praleidinėti valgymus ar valgyti labai mažai, kyla rizika nepakankamai gauti svarbių maistinių medžiagų. Tokiu atveju galima susidurti su šiais pavojais:

• Energijos stoka, nuovargis, silpnumas
• Sumažėjęs dėmesingumas, protinės funkcijos sutrikimai
• Imuninės sistemos nusilpimas
• Virškinimo problemos (vidurių užkietėjimas, pilvo skausmai)
• Hormonų disbalansas

Ypač pavojinga, jei nerimo sukeltas apetito nebuvimas tampa lėtinis ir žmogus netenka svorio sparčiau nei turėtų.

Emocinio valgymo ilgalaikiai padariniai

Kita problema – per didelė energijos ir kalorijų gausa, jei „valgote“ savo nerimą. Ilgainiui tai gali sukelti metabolinius sutrikimus, padidinti antsvorio, nutukimo, 2 tipo diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Dažniausi mitai apie nerimą ir apetitą

• Mitas: „Nerimas visada sumažina apetitą.“ Tiesa tokia, kad reakcija yra individuali – kai kurių žmonių apetitas padidėja.
• Mitas: „Pakeitus tik mitybą dings ir nerimas.“ Deja, mitybos pokyčiai gali padėti valdyti kai kuriuos nerimo padarinius, tačiau pagrindinės priežastys – psichologinės.
• Mitas: „Nieko blogo, jei pavalgau mažiau kelias dienas.“ Jei mažai valgote ilgą laiką, organizmas galiausiai susidurs su neigiamais sveikatos padariniais.

Kaip atpažinti, kad apetitas sutrikęs dėl nerimo?

• Pastebimas ryškus apetito sumažėjimas ar padidėjimas prasidėjus nerimui
• Maistas kelia pykinimą ar nemalonius pojūčius be aiškios fizinės priežasties
• Valgymo įpročiai stipriai pasikeitė per trumpą laiką
• Valgymas pradėjo tarnauti kaip būdas nusiraminti ar pabėgti nuo neigiamų emocijų
• Nepastebite, kiek ar ko suvalgote per dieną; valgote „automatiškai“

Patarimai, kaip išlaikyti sveiką apetitą ir savijautą

Sąmoningas valgymas

Stenkitės daugiau dėmesio skirti valgymo procesui – valgykite be išsiblaškymų, lėtai, pasistengę „išgirsti“ savo kūno signalus apie sotumą ir alkį.

Streso ir nerimo valdymas

Reguliari fizinė veikla, kvėpavimo pratimai, meditacija ar pasivaikščiojimai gamtoje gali padėti sumažinti nervinę įtampą. Svarbu išmokti atpažinti ir valdyti nuolatinį nerimą, o kartais pravartu kreiptis pagalbos į specialistus.

Subalansuota mityba

Nerimo metu norisi rinktis greitą, kaloringą, tačiau mažai maistingą maistą. Rinkitės kuo natūralesnius, maistingus produktus – vaisius, daržoves, ankštines kultūras, pilno grūdo gaminius, liesą mėsą, žuvį, riešutus. Tokia mityba padės išlaikyti energiją net jei valgote mažiau, taip pat teigiamai veiks nuotaiką.

Kada kreiptis pagalbos?

Jei pastebite, kad dėl nuolatinio nerimo apatitas stipriai sumažėjo arba nuolat persivalgote, valgyti tapo sunku ar valgymas prarado džiaugsmą, verta pasitarti su gydytoju ar dietologu. Ilgalaikiai mitybos sutrikimai, nulemti emocinių veiksnių, reikalauja profesionalios pagalbos, ypač norint užkirsti kelią rimtesnėms sveikatos problemoms.

Išvada

Nuolatinis nerimas gali smarkiai sutrikdyti apetitą – tiek jį sumažindamas, tiek netikėtai padidindamas. Tai natūrali, fiziologinė organizmo reakcija, tačiau pailgėjus nerimo laikotarpiams būtina stebėti savo valgymo įpročius ir pasistengti juos reguliuoti, o prireikus – nedvejoti kreiptis pagalbos. Gerai suvokdami ryšį tarp savo emocijų ir mitybos, galime išvengti ilgalaikių sveikatos sutrikimų bei išmokti sąmoningai rūpintis savimi.