Kaip nuolatinis nerimas veikia jūsų imuninę sistemą?

Kasdien patiriamas nerimas – ne tik emocinė našta, bet ir veiksnys, galintis neigiamai paveikti jūsų organizmą. Nors trumpalaikis stresas kartais net naudingas, užsitęsęs nerimas, lydimas dažnų arba nuolatinių rūpesčių, daro įtaką ne tik protui, bet ir imunitetui. Moksliniai tyrimai vis dažniau atskleidžia glaudų ryšį tarp mūsų psichologinės būsenos ir fizinės sveikatos, ypač imuninės sistemos funkcijų. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip nuolatinis nerimas silpnina apsaugines organizmo galias, kokie mechanizmai už to slypi ir ką galite padaryti, kad sumažintumėte neigiamą poveikį.

Kas yra nuolatinis nerimas?

Nerimas – natūrali, apsauginė emocinė reakcija, padedanti išlikti budriems susidūrus su grėsmėmis. Tačiau kai nerimo jausmas neišnyksta net nesant realios grėsmės, tampa kasdieniu palydovu ir trukdo įprastam gyvenimui, jau kalbama apie lėtinį arba nuolatinį nerimą. Tokios būsenos dažnai siejamos su generalizuotu nerimo sutrikimu (GNS), bet gali atsirasti ir dėl lėtinio streso, asmeninių sunkumų ar ilgalaikio spaudimo darbe bei šeimoje.

Nuolatinis nerimas dažnai pasireiškia šiais simptomais:

• Nerimavimu dėl įvairių dalykų, net jei objektyviai pagrindo tam nėra
• Miego sutrikimais
• Nuolatiniu nuovargiu
• Sunku susikaupti
• Dirglumu, dažnesnėmis nuotaikų kaitomis

Imuninė sistema ir jos vaidmuo organizme

Imuninė sistema – tai sudėtingas ląstelių, audinių ir organų tinklas, saugantis organizmą nuo virusų, bakterijų bei kitų patogenų. Ji identifikuoja „svetimąsias“ medžiagas ir juos neutralizuoja, taip užtikrindama normalią funkciją ir greitą atsistatymą. Sveika imuninė sistema padeda išvengti dažnų peršalimų, greičiau pasveikti po ligos ir net sumažina kai kurių lėtinių ligų riziką.

Kaip nuolatinis nerimas veikia imuninę sistemą?

Trumpalaikis stresas ir imunitetas

Trumpalaikis, situacinis stresas (pvz., prieš egzaminą ar darbo pokalbį) dažnai netgi stimuliuoja imuninę sistemą. Organizmas pasirengia „kovoti ar bėgti“, todėl tam kartui padidėja baltųjų kraujo kūnelių koncentracija, išskiriami tam tikri hormonai (kortizolis, adrenalinas), kurie laikinai pakelia parengtį kovoti su galimomis infekcijomis.

Lėtinis nerimas ir žala imunitetui

Ilgalaikis nerimas veikia visiškai priešingai. Pastoviai didėjantis streso hormonų (ypač kortizolio) lygis slopina tam tikras imuninės sistemos funkcijas. Kortizolis – „streso hormonas“ – nuolatinai išskiriamas silpnina gebėjimą kovoti su virusais ir bakterijomis, nes slopina uždegimines reakcijas ir mažina baltųjų kraujo kūnelių aktyvumą. Tai reiškia, kad žmogus tampa labiau pažeidžiamas infekcijoms ir rečiau pasveiksta nuo ligų.

Moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės, kurie patiria nuolatinį nerimą ar stresą, dažniau suserga kvėpavimo takų, peršalimo ligomis, jų žaizdos gydomos lėčiau, o kai kurie netgi turi didesnę riziką susirgti autoimuninėmis ligomis.

Uždegimas ir lėtinės ligos

Vienas svarbiausių mechanizmų – nuolatinio nerimo sukeltas uždegimas organizme. Kai stresiniai hormonai išskiriami ilgą laiką, tai gali skatinti lėtinį žemo laipsnio uždegimą. Tokia uždegiminė būsena glaudžiai susijusi su įvairiais negalavimais: širdies ligomis, diabetu, astma ar net depresija. Imuninė sistema, nuolat signalizuojanti apie grėsmę, galiausiai „pavargsta“ ir pradeda dirbti ne taip efektyviai.

Kaip atpažinti, kad nerimas silpnina jūsų imunitetą?

Atskirti nerimo poveikį nuo kitų rizikos veiksnių gali būti sudėtinga, tačiau atkreipkite dėmesį į šiuos ženklus:

• Dažnos infekcijos: peršalate kelis kartus per metus, pasireiškia gripui būdingi simptomai
• Ilgai neužgyjančios žaizdos
• Nuolatinis nuovargis, net ir tinkamai pailsėjus
• Dažnesni virškinimo problemos
• Sunkiai išvengiamos ar pasikartojančios alerginės reakcijos

Žinoma, šie simptomai gali pasireikšti ir dėl kitų priežasčių, tačiau nuolatinis nerimas – viena iš jų.

Mitai apie stresą ir imunitetą

Vis dar gajus mitas, kad trumpalaikis stresas visada kenkia. Iš tiesų, organizmas gerai prisitaiko prie trumpalaikio streso ir kartais tai net didina atsparumą trumpiems, staigiems iššūkiams. Tačiau nuolatinis, užsitęsęs stresas ar nerimas – jau visai kita medalio pusė, ir tai tiesiogiai susiję su silpnesniu imunitetu.

Kitas mitas – stresas „užgrūdina“ imuninę sistemą. Tyrimai rodo, kad tik trumpalaikiai streso protrūkiai gali būti naudingi, bet ilgalaikis nerimas didina ligų riziką.

Ką galite padaryti, kad apsaugotumėte savo imuninę sistemą?

Streso ir nerimo valdymas

• Meditacija ir sąmoningumo technikos: Mindfulness, kvėpavimo pratimai, joga padeda sumažinti nerimo lygį ir teigiamai veikia imuninės sistemos veiklą.
• Reguliari fizinė veikla: Judėjimas mažina streso hormonų lygį ir skatina „gerųjų“ hormonų (endorfinų) išskyrimą.
• Miegas: Tinkamas poilsis ypač svarbus imuninės sistemos funkcijoms. Nepakankamas miegas didina jautrumą uždegimams ir infekcijoms.
• Palaikanti socialinė aplinka: Pokalbiai su artimaisiais ar draugais, bendravimas grupėse gali reikšmingai sumažinti stresą.
• Profesionali pagalba: Jei nerimo lygis trukdo kasdieniam gyvenimui, svarbu kreiptis į gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą.

Imuniteto stiprinimas kasdienėje rutinoje

• Subalansuota mityba, turtinga vitaminų ir mineralų (ypač vitamino C, D, cinko)
• Vandens vartojimas – hidratacija svarbi visų organizmo funkcijų veiklai
• Reguliarus judėjimas – net paprasti pasivaikščiojimai palaiko imuninės sistemos sveikatą

Kada būtina kreiptis į specialistą?

Jei pastebite, kad dažnai sergate, jaučiate nuolatinį nuovargį ar nerimas tampa nevaldomas, nesidrovėkite pasikonsultuoti su gydytoju. Greita reakcija leis laiku pastebėti galimas problemas, užkirsti kelią rimtesniems sutrikimams ir sustiprinti imuninę sistemą.

Išvada

Nuolatinis nerimas – nematomas, bet labai realus veiksnys, galintis silpninti jūsų imunitetą ir didinti tiek ūmių infekcijų, tiek lėtinių ligų riziką. Streso valdymas, sąmoningumas, gyvenimo ritmo subalansavimas ir, prireikus, profesinė pagalba – geriausi keliai saugant sveikatą ir stiprinant natūralias organizmo apsaugines galias. Rūpinkitės savimi: jūsų gera savijauta natūraliai stiprins organizmo atsparumą ligoms.