Kaip nuolatinis nerimas veikia jūsų plaukų struktūrą

Nuolatinis nerimas – dažnas šiuolaikinio žmogaus palydovas, galintis paveikti ne tik mūsų emocinę būseną, bet ir fizinę sveikatą. Vienas iš dažnai pamirštamų ilgalaikio streso poveikių – pakitimai plaukų būklėje ir struktūroje. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip nuolatinis nerimas gali veikti jūsų plaukus, kokie mechanizmai slypi už šio proceso ir kokių priemonių galima imtis norint apsaugoti plaukus nuo nerimo sukeltos žalos.

Kaip atsiranda nerimo poveikis plaukams?

Stresinėse situacijose kūnas įjungia vadinamąją „kovok arba bėk“ reakciją. Tai evoliuciškai svarbus mechanizmas, skirtas apsaugoti mūsų organizmą nuo galimos grėsmės. Tačiau kai ši būsena tampa nuolatine dėl nerimo, hormonų pokyčiai ir uždegiminiai procesai ima veikti įvairias organizmo sistemas, įskaitant ir odą bei plaukų folikulus. Tai gali pakenkti plaukų augimui, išvaizdai ir net struktūrai.

Kortizolio poveikis plaukams

Vienas iš pagrindinių streso hormonų – kortizolis – ilgainiui gali daryti neigiamą įtaką plaukų būklei. Kai organizme pastoviai cirkuliuoja didelis kortizolio kiekis:

• Sutrikdomas plaukų folikulų natūralus ciklas.
• Ilgėja plaukų augimo fazės (anageno) pereinamoji stadija, dėl to daugiau plaukų patenka į slinkimo fazę (telogeną).
• Gali būti pažeidžiamos plaukų šaknys, tad plaukai tampa labiau linkę lūžinėti ir šakotis.

Priklausomybė tarp nerimo ir plaukų slinkimo

Telogeninis efluviumas

Vienas dažniausių nerimo sukeltų plaukų sutrikimų yra telogeninis efluviumas – laikinas, tačiau nemažai nusiminimo ir streso keliantis plaukų slinkimas. Mokslininkai pastebi, kad ši būklė pasireiškia, kai dėl intensyvaus nerimo arba išgyvento stipraus streso didelė dalis plaukų folikulų pereina į ramybės, t.y. slinkimo fazę. Tai lemia staigų ir ženklų plaukų retėjimą praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams nuo stresinės situacijos.

Alopecija areata

Didesnis ar ilgalaikis nerimas gali būti susijęs ir su autoimuniniu plaukų slinkimu – alopecija areata. Ši būklė iš dalies siejama su imuninės sistemos veiklos pokyčiais, kuomet imuninės ląstelės ima pulti plaukų folikulus. Nors tiksli sąsaja neaiški, tyrimai rodo, kad emocinis stresas ar nerimas dažnai išprovokuoja šią ligą ar pablogina jos eigą.

Plaukų struktūros pokyčiai dėl ilgalaikio nerimo

Silpnėjanti plaukų danga

Nuolatinis nerimas ne tik padidina plaukų slinkimo riziką, bet ir keičia likusių plaukų struktūrą. Veikiant streso hormonams, sulėtėja galvos odos kraujotaka, sumažėja deguonies ir maistinių medžiagų tiekimas plaukų folikulams, todėl:

• Plaukai tampa plonesni, silpnesni, praranda blizgesį.
• Didėja polinkis skilinėti galiukams ir lengviau lūžti.
• Mažėja natūralus riebalų kiekis – plaukai atrodo sausesni ir daugiau elektrinasi.

Galvos odos problemos

Nerimas veikia ne tik plaukus, bet ir galvos odą. Pastebimas ryšys tarp streso ir tokių būklių kaip seborėjinis dermatitas ar pleiskanojimas. Perdėta prakaitavimo reakcija bei padidėjęs riebalų išsiskyrimas sudaro palankias sąlygas odos dirglumui, niežuliui ir gyjant mažėja plaukų augimo tempas.

Trichotilomanija – plaukų rovimo sindromas

Dar viena nerimo ir streso pasekmė – plaukų rovimo poreikis, vadinamas trichotilomanija. Tai impulsų kontrolės sutrikimas, kai žmogus kompulsyviai peša sau plaukus norėdamas nusiraminti. Ilgainiui ši būklė pažeidžia folikulus, plaukai išauga retesni ar nebeatauga visai, o plaukų struktūra aplink pažeistas vietas tampa silpnesnė.

Dažniausi mitai apie nerimą ir plaukus

• Mitas: Stresas iškart pavers jums plaukus žilais.
  Faktas: Kol kas nėra mokslinių duomenų, patvirtinančių tiesioginį ryšį tarp akimirkos streso ir plaukų žilimo. Visgi ilgalaikės įtampos metu gali būti pažeidžiamos ląstelės, gaminančios melaniną, todėl tam tikrais atvejais plaukai ilgainiui šviesėja ar greičiau žyla.
• Mitas: Tik itin stiprus stresas gali paveikti plaukų augimą.
  Faktas: Net ir lėtinis, t.y. nuolatinis nerimas ar emocinė įtampa, veikia tiek plaukų augimo ciklą, tiek jų išvaizdą.
• Mitas: Kartais dėl streso iškritę plaukai nebeataugs.
  Faktas: Dažniausiai streso sukeltas plaukų slinkimas yra laikinas. Svarbiausia laiku identifikuoti problemą ir imtis kompleksinių priemonių jai spręsti.

Kaip rūpintis plaukais, kai jaučiate nuolatinį nerimą?

Svarbiausia – emocinės savijautos balansas

Norint apsaugoti plaukus nuo neigiamo nerimo poveikio, reikia pradėti nuo jo valdymo. Praktikuokite atsipalaidavimo technikas: gilų kvėpavimą, meditaciją, jogos pratimus, reguliarų fizinį aktyvumą ar pomėgius, kurie atitraukia nuo neigiamų minčių. Jei reikia, pasitarkite su psichologu ar psichiatru – emocinė sveikata ir fizinė gerovė yra glaudžiai susijusios.

Dėmesys kasdienei plaukų priežiūrai

• Rinkitės švelnius šampūnus ir kondicionierius be agresyvių chemikalų ar dirgiklių.
• Venkite karštų plaukų džiovintuvų, žnyplių, nes jie papildomai silpnina plaukų struktūrą.
• Plaukų masažas skatina kraujotaką ir plaukū folikulų aprūpinimą maistinėmis medžiagomis.

Subalansuota mityba

Plaukams labai svarbūs baltymai, vitaminai (ypač B grupės, vitaminas D), mineralai (cinkas, geležis). Nuolatinis nerimas išbalansuoja stresui jautrių medžiagų pusiausvyrą, todėl verta atkreipti dėmesį į mitybos visavertiškumą ar net pasitarti su specialistu dėl galimų papildų.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei pastebite ženkliai padažnėjusį plaukų slinkimą, retėjimą, galvos odos niežulį ar pleiskanojimą, rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju, dermatologu ar trichologu. Jie gali atlikti reikiamus tyrimus, įvertinti bendrą būklę ir suteikti individualizuotų patarimų.

Išvados

Nuolatinis nerimas – ne tik psichologinis, bet ir fizinės sveikatos iššūkis, kuris gali ženkliai paveikti plaukų augimą ir struktūrą. Plaukų praradimas ar jų pakitimai dažnu atveju signalizuoja apie bendrą organizmo pusiausvyros pažeidimą. Siekiant išsaugoti sveikus, tvirtus plaukus, svarbu išmokti valdyti nerimą, rūpintis savimi ne tik išoriškai, bet ir viduje. Jeigu nerimo simptomai stiprėja – kreipkitės į kvalifikuotus sveikatos priežiūros specialistus, nes kompleksinis požiūris užtikrina ilgalaikę plaukų ir emocinę sveikatą.