Kaip nuolatinis spaudimas krūtinėje rodo emocinius blokus

Nuolatinis spaudimas krūtinėje – dažnas pojūtis, su kuriuo periodiškai susiduria daugelis žmonių. Dažnai šį simptomą siejame su širdies ar kitomis medicininėmis problemomis, tačiau kai kuriais atvejais, ypač jei nėra objektyvių fizinių priežasčių, krūtinės spaudimas gali rodyti emocinius blokus. Šiuolaikinė medicina ir psichosomatika vis dažniau pripažįsta, kad mūsų emocinė savijauta tiesiogiai veikia fizinį kūną, o emocinė įtampa dažnai pasireiškia būtent tokiais simptomais. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip emociniai blokai sukelia spaudimą krūtinėje, kuo skiriasi šie pojūčiai nuo medicininių būklių, ir kaip galima sau padėti.

Kas yra spaudimas krūtinėje ir kaip jis pasireiškia?

Spaudimas krūtinėje apibūdinamas kaip sunkumo, tempimo ar spaudimo jausmas centrinėje arba viršutinėje krūtinės dalyje. Jis gali atsirasti staiga arba kankinti nuolat, trukti nuo kelių minučių iki valandų ar net dienų. Dažniausi fiziniai šio simptomo kaltininkai – širdies ir kraujagyslių ligos, kvėpavimo ar virškinimo problemos, taip pat raumenų ar kaulų pažeidimai. Tačiau tyrimai parodė, kad iki 30% visų pacientų, besikreipiančių į gydytojus dėl šio simptomo, nerandama jokios objektyvios fizinės priežasties. Tokiais atvejais neretai įtariama emocinė ar psichologinė kilmė.

Emocinio spaudimo ypatumai

Emociniai spaudimo krūtinėje atvejai dažnai pasireiškia kartu su kitais streso ar nerimo simptomais: pagreitėjęs kvėpavimas, paviršinis alsavimas, raumenų įtampa, nemiga ar nuolatinis nuovargio jausmas. Tokį spaudimą paprastai lydi sunkumai atvirai reikšti emocijas, tendencija slėpti jausmus ar nuolat galvoti „blogiausio“ scenarijus. Verta atkreipti dėmesį: jei po medicininės apžiūros rimtos ligos neaptikta, didelė tikimybė, kad jaučiamas diskomfortas susijęs su psichoemocine būsena.

Kaip emociniai blokai sukelia spaudimą krūtinėje?

Emociniai blokai – tai užspaustos, neišgyventos ar neapdorotos emocijos, kurios laikui bėgant gali sukelti nemalonių kūno pojūčių. Pasak psichosomatikos teorijų, neskaidytas stresas, vidinis konfliktas ar nuolatinis nerimas „kaupiasi“ kūne. Viena dažniausių vietų, kurioje sukoncentruojama įtampa, yra krūtinė. Tai siejama su tuo, kad širdies ir plaučių srityje gausu nervų galūnių, veikiančių tiek fizinės, tiek emocinės įtampos metu.

Ryšys tarp emocijų ir nervų sistemos

Kai patiriame stiprias emocijas – baimę, liūdesį, pyktį ar kaltės jausmą – aktyvuojama mūsų simpatinė nervų sistema (tai vadinamasis „kovok arba bėk“ atsakas). Organizmas išskiria hormonų, kurie pagreitina širdies ritmą, padidina kraujospūdį, sukelia raumenų, taip pat ir krūtinės, įtampą. Jei šis stresas nuolat kartojasi ir nėra tinkamai išreiškiamas ar „iškraunamas“, išsivysto lėtinis įtampos pojūtis.

Krūtinė – emocijų zona

Senovės tradicijose krūtinės sritis laikoma emocijų, ypač meilės bei liūdesio, centru. Šiuolaikinė medicina šį supratimą papildė žiniomis apie glaudų širdies bei centrinės nervų sistemos ryšį. Emocinių blokų atveju gali atsirasti ne tik spaudimas, bet ir sunkumo jausmas, gniužulys, dilgčiojimas ar net apsunkintas kvėpavimas be aiškios organinės priežasties.

Kaip atskirti emocinį spaudimą nuo širdies ligų?

Labai svarbu įvertinti, kada spaudimas krūtinėje yra nerimą keliantis simptomas: jeigu kartu jaučiamas stiprus skausmas, dusulys, prakaitavimas, sąmonės netekimas ar skausmas plinta į kairę ranką, kaklą – būtina nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą. Vis dėlto, jei visos medicininės priežastys atmestos, o spaudimas išlieka, verta atsižvelgti į emocinius veiksnius.

• Emocinis spaudimas: dažnai kinta, priklausomai nuo streso lygio, nusiramina atsipalaidavus, nėra susijęs su fiziniu krūviu.
• Fizinis spaudimas (pvz., dėl širdies problemų): stiprėja fizinio krūvio metu, trunka ilgiau, retai mažėja nusiraminus, lydi kiti fiziniai simptomai.

Emocinių blokų priežastys ir įveikos būdai

Dažniausios emocinių blokų, sukeliančių spaudimą krūtinėje, priežastys – užsitęsęs nerimas, neišreikštos emocijos, depresijos simptomai, vidiniai konfliktai, vaikystės išgyvenimai ar pastovus stresas darbe ar šeimoje. Suprasti savo simptomų kilmę labai svarbu, nes tai leidžia pasirinkti tinkamiausius būdus, kaip padėti sau.

Patarimai, kaip sumažinti emocinį spaudimą krūtinėje

• Reguliarus kvėpavimas ir relaksacijos praktikos: gilus, diafragminis kvėpavimas padeda atpalaiduoti raumenis, sumažinti „kovok arba bėk“ atsaką bei mažina krūtinės įtampą.
• Emocijų išraiška: pasikalbėkite su artimaisiais, rašykite dienoraštį arba išbandykite meno terapiją – visa tai leidžia saugiai išreikšti ir suvaldyti emocijas.
• Fizinis aktyvumas: net trumpi pasivaikščiojimai ar tempimo pratimai „išlaisvina“ susikaupusią įtampą iš kūno, o kartu ir iš minčių.
• Kreipimasis į specialistą: jei spaudimas krūtinėje trikdo gyvenimą, verta pasikonsultuoti su psichologu ar psichoterapeutu.

Svarbūs mitų paneigimai

Dažnai išgirstamas mitas, kad „viskas galvoje“ – tai nėra rimta. Tačiau emociniai simptomai nėra mažiau svarbūs nei fiziniai. Net jei krūtinės spaudimą sukelia psichologiniai veiksniai, tai realus, nemalonus kūno pojūtis, reikalaujantis dėmesio ir priežiūros. Ilgalaikis emocinis stresas gali paveikti ir širdies, kraujagyslių sistemą, didinti kraujospūdį bei sukelti tikrų sveikatos problemų.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors nemažai atvejų spaudimas krūtinėje susijęs su emocijomis, visuomet pirmiausia būtina atmesti ūmias, pavojingas būkles – širdies infarktą, plaučių emboliją, kitas ūmias ligas. Staiga prasidėjus stipriam ar neįprastam spaudimui krūtinėje, ypač jei atsiranda kitų simptomų (prakaitavimas, sąmonės netekimas, dusulys), reikia nedelsiant kviesti pagalbą. Jei mediciniškai Jūs sveikas, tikėtina, kad krūtinės spaudimas susijęs su emociniais blokais – tokiu atveju verta ieškoti pagalbos pas psichologą.

Apibendrinimas: emocinė sveikata – esminė gyvenimo dalis

Nuolatinis spaudimas krūtinėje gali būti emocinių blokų atspindys, rodantis, kad mūsų kūnas ir protas glaudžiai susiję. Nepamirškite rūpintis savo emocine savijauta, nelaikykite sunkių jausmų savyje ir nedvejokite kreiptis pagalbos. Tik visapusiškai rūpindamiesi savimi, galime išvengti tiek fizinių, tiek psichoemocinių ligų, o spaudimas krūtinėje taps tik laikinu priminimu pasirūpinti savo vidiniu pasauliu.