Kaip nustatoma pūslelinės (herpeso) infekcija

Herpes virusas – labai paplitęs infekcijų sukėlėjas. Viso pasaulio žmonės dažniausiai susiduria su dviem viruso tipais: HSV-1, sukeliančiu peršalimo pūsleles apie lūpas, ir HSV-2, dažniausiai pasireiškiančiu lytinių organų srityje. Nors dažniausiai apie infekciją išduoda aiškūs odos požymiai, herpes diagnozavimas paremiasi ne tik apžiūra – dažnai prireikia ir laboratorinių tyrimų.

Diagnozė

Herpes nustatymas gali būti ganėtinai paprastas, jei ant odos ar gleivinės matomos būdingos pūslelės, tačiau kartais tenka imtis tikslesnių tyrimų. Jei jaučiate nemalonius pojūčius ar įtariate, jog galėjote užsikrėsti, ypač HSV-2 virusu, verta pasikalbėti su gydytoju net ir tada, kai jokių žaizdelių nematote.

Dažnas HSV-2 nešiotojas neturi jokių matomų simptomų, todėl laboratorinė diagnostika tampa ypač svarbi. Paprastai tiriamas pažeistos vietos tepinėlis arba paimamas skysčio mėginys iš pūslelės. Kai nėra aiškių židinių, galima naudoti kraujo tyrimus, kurie padeda rasti antikūnus prieš virusą.

Savarankiškas stebėjimas

Nors dauguma žmonių iš karto pastebi herpes būdingus požymius, kai kuriems simptomai gali būti neryškūs arba visai nejuntami. Dėl to rekomenduojama atkreipti dėmesį į:

• Odos jautrumą, skausmingus ar dilgčiojančius pojūčius lūpų arba lytinių organų srityje
• Paraudimą, patinimą
• Mažus, susitelkusius pūslelių ar žaizdelių plotelius

Pirmą kartą užsikrėtus HSV virusu, dažnai pasireiškia ir bendri negalavimo simptomai, tokie kaip karščiavimas, raumenų skausmai, galvos skausmas, padidėję limfmazgiai.

Jei esate linkę į herpes atkryčius, ilgainiui išmoksite atpažinti ankstyvus požymius ir imtis tinkamų priemonių.

Laboratoriniai tyrimai

Herpes dažniausiai diagnozuojamas iš pažeidimų tepinėlio – gydytojas švelniai nuvalo pūslelės paviršių ir siunčia mėginį į laboratoriją, kur ieškoma viruso ar jo DNR. Jei pažeidimų nėra, kraujo tyrimas gali atskleisti, ar jūsų organizme jau yra antikūnų prieš herpes virusą.

Urino tyrimas šiai infekcijai netinka – tokiu būdu HSV nustatyti sunku. Dažniau šlapimo tyrimai naudojami kitoms lytiškai plintančioms ligoms diagnozuoti.

Kraujyje herpes antikūnai (IgM, IgG) atsiranda maždaug po dviejų savaičių nuo užsikrėtimo. IgM antikūnai susidaro greitai, bet išnyksta, tuo tarpu IgG rodo ilgalaikį imunitetą. Jei tyrimą atliekate per anksti, rezultatas gali būti klaidingai neigiamas. Todėl, jei abejojate, tyrimą patartina pakartoti po kelių mėnesių.

Atkreipkite dėmesį, kad herpes antikūnų tyrimas gali supainioti šią infekciją su kitomis, todėl reikėtų interpretuoti rezultatus atsargiai. Įtarus užsikrėtimą, bet kraujo tyrimui dar nesant teigiamam, rinkitės pakartotinį testavimą vėliau.

Naujagimių atvejai

Herpes galima perduoti vaikui gimdymo metu arba netrukus po gimimo. Nors naujagimiams rutiniškai tikrinimas neatliekamas, įtartini odos ar akių pakitimai turėtų paskatinti imtis tyrimų. Esant sudėtingoms infekcijoms, pvz., kai pažeidžiamos galvos smegenys, prireikia tokių testų kaip smegenų skysčio tyrimas.

Ligos, kurias galima supainioti su herpes

Tam tikros būklės gali sukelti simptomus, panašius į viruso sukeltas pūsleles:

• Opelės burnoje (aftinės opos): būna skausmingos, apvalios, balta ar gelsva su rausvu apvadu, paprastai atsiranda po traumos.
• Sifilis: lytiniu keliu plintanti infekcija, pasireiškianti neskausmingomis opomis. Tyrimai padeda atskirti, ar tai sifilis, ar herpes.
• Vaistų sukelti bėrimai: alergija vaistams gali išprovokuoti bėrimų ar opelių atsiradimą burnoje ar lūpų srityje.
• Navikiniai pakitimai: lytinių organų ar burnos pažeidimai gali nurodyti ikivėžinius ar vėžinius procesus. Tokiais atvejais skiriami papildomi tyrimai – pvz., biopsija.
• Abu viruso tipai kartu: sudėtingais atvejais žmogus gali turėti ir HSV-1, ir HSV-2. Vieno tipo infekcija nereiškia, kad kito tipo negalite gauti.

Tiksliai atskirti priezastį dažniausiai galima tik gydytojo kabinete, remiantis tiek apžiūra, tiek laboratoriniais tyrimais.

Gydymo galimybės

Herpes yra virusinė infekcija, kuri, kartą atsiradusi, lieka visam gyvenimui. Gydymas gali būti skirtas simptomų valdymui ir atkryčių prevencijai, tačiau visiškai išgydyti infekcijos neįmanoma.

Peršalimo pūslelėms ant lūpų galima naudoti specialius kremus ar gelį. Skausmą malšina įprasti priešuždegiminiai vaistai. Lytinių organų herpes gydoma priešvirusiniais vaistais, kuriuos paskiria gydytojas. Vaistų dozė ir vartojimo trukmė priklauso nuo to, ar tai pirmas, ar jau kartotinis ligos paūmėjimas – pavyzdžiui, pirminiam HSV-2 gydyti gali būti skiriama 400 mg acikloviro tris kartus per dieną, o pasikartojantiems epizodams schema koreguojama individualiai.

Ką svarbu prisiminti

Herpes infekcija dažnai nustatoma apžiūrint odos ar gleivinės pakitimus, tačiau tam tikrose situacijose neišvengiamai reikia kraujo ar kitų laboratorinių tyrimų. Ligą gali lydėti įvairūs simptomai arba ji gali būti be požymių – tai priklauso nuo individualios imuninės sistemos ir infekcijos tipo.

Jei pastebėjote neaiškių žaizdelių ar pūslelių, jaučiate skausmą ar jaučiate, kad galėjote užsikrėsti, nedelskite pasitarti su gydytoju. Tik specialistas gali tiksliai nustatyti diagnozę ir parinkti jums tinkamiausią gydymą. Tinkamai pasirinktas tyrimo laikas sumažina klaidingų rezultatų riziką ir padeda išvengti nereikalingo nerimo.