Kaip nustatomas hiperglikemijos diagnozė

Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje arba hiperglikemija dažniausiai nustatoma atliekant kraujo tyrimus. Tam tikri tyrimai – pavyzdžiui, nevalgius atliktas gliukozės tyrimas, A1C, fruktozamino matavimas ar geriamojo gliukozės toleravimo testas – leidžia įvertinti, kaip organizmas tvarkosi su cukrumi.

Kokius tyrimus taiko specialistai

Kad diagnozė būtų patikima, dažniausiai reikia ne vieno, o kelių tyrimų. Gydytojas ne tik paaiškins gautus rezultatus, bet ir nuspręs, ar yra reikalingi papildomi tyrimai ar stebėjimas.

Pagrindiniai laboratoriniai tyrimai ir savikontrolė

• Nevalgius atliekamas gliukozės tyrimas: dažniausiai tai pirmasis žingsnis aiškinantis cukraus kiekį. Prieš tyrimą būtina nevalgyti bent aštuonias valandas.
• A1C testas: šis matavimas parodo vidutinį cukraus kiekį kraujyje per pastaruosius 2–3 mėnesius. Fastingas nereikalingas.
• Fruktozamino testas: tiksliai įvertina gliukozės kiekio svyravimus per 2–3 savaites. Šis tyrimas dažnesnis tais atvejais, kai reikia greičiau reaguoti į gydymo pokyčius.
• Geriamasis gliukozės toleravimo testas (OGTT): dažniausiai taikomas nėščioms moterims ar įtariant diabetą esant normaliai įprastai gliukozės koncentracijai nevalgius.

Kaip sekamas cukraus kiekis namuose

Žmonėms, sergantiems diabetu, svarbi reguliarus namų cukraus stebėjimas – taip galima pastebėti, jei gliukozės lygis pakyla virš normos ribų. Paprastai rekomenduojama matuoti nevalgius ryte, praėjus dviem valandoms po valgio ir prieš miegą. Šie duomenys leidžia suprasti, kada ir kodėl gliukozė pakyla, bei padeda reguliuoti gydymą ar mitybą.

Gydytojas parenka individualias cukraus ribas – įvertindamas paciento amžių, sveikatos būklę, vartojamus vaistus, ar moteris laukiasi. Negalima remtis tik vienu savitikros rodmeniu, jei cukraus koncentracija viršija įprastas reikšmes, svarbu aptarti tai su gydytoju, ypač jei aukšti skaičiai kartojasi.

Kokios yra hiperglikemijos reikšmės

• Nevalgius (suaugusiesiems su diabetu): daugiau nei 130 mg/dL laikoma didesne už normą.
• Praėjus dviem valandoms po valgio: daugiau nei 180 mg/dL.
• Atsitiktinis matavimas: virš 200 mg/dL.

Jei nesergate diabetu, tačiau stebite simptomus (padidėjęs troškulys, dažnas šlapinimasis) arba turite rizikos veiksnių (pvz., nutukimas ar artimųjų diabetas), rekomenduotina pasitikrinti cukraus kiekį profilaktiškai.

Kas gali iškreipti tyrimų rezultatus

Reikšmingas yra ir pasiruošimas – neplautos rankos, pasibaigusios ar netinkamai laikytos testų juostelės gali lemti klaidingus rezultatus. Maisto likučiai, net saldžių produktų ragavimas ar sirupai gali trumpam padidinti cukraus lygį kraujyje nevalgius, todėl sąžiningai laikykitės gydytojo nurodymų prieš tyrimus.

Kada svarbu papildomas tyrimas

Nustačius didelį gliukozės kiekį, gali prireikti išsamesnių tyrimų – pavyzdžiui, atskirti ar tai diabetas, prediabetas ar gliukozės netoleravimas. Ankstyvas aptikimas leidžia sumažinti riziką, o pagrindiniai gydymo žingsniai paprastai siejami su gyvenimo būdo keitimu: mitybos korekcija, fizinio aktyvumo didinimu, svorio mažinimu.

Nėščioms moterims gliukozės toleravimo tyrimai atliekami apytikriai tarp 24–28 nėštumo savaitės, o rizikos grupėms – iki 15 savaitės. Jei pirmasis tyrimas parodė padidėjimą, butini kartotiniai tyrimai. Taip užtikrinama, kad cukraus kiekis būtų nuolat kontroliuojamas ir laiku paskiriamos reikiamos priemonės.

Ką rodo pagrindiniai kraujo cukraus tyrimai

• Nevalgius: 100–126 mg/dL laikoma prediabetu, o virš 126 mg/dL – nustatomas diabetas. Rezultatai paprastai turi būti patvirtinti antru tyrimu.
• A1C: normaliems asmenims A1C siekia apie 5 %, prediabetu laikomas 5,7–6,4 %, o sergant diabetu siekiama išlaikyti A1C žemesnį nei 7 % (kai kurioms grupėms – iki 6,5 %).
• Fruktozamino testas: asmenims be diabeto – 175–280 mmol/L, gerai kontroliuojamam diabetui – 210–421 mmol/L, nekontroliuojamam – 268–870 mmol/L.
• OGTT: po valandos mažiau nei 200 mg/dL, po dviejų – mažiau nei 140 mg/dL. 140–199 mg/dL rodo gliukozės tolerancijos sutrikimą (prediabetą), daugiau nei 200 mg/dL – diabetą.
• Nėščioms moterims: nevalgius iki 92 mg/dL, po valandos – iki 180 mg/dL, po dviejų – iki 153 mg/dL.

Ką daryti, jei glikemija aukšta?

Jei matomi pakitimai nevalgius keletą dienų iš eilės – verta pasitarti su gydytoju. Gali reikėti papildomai pakoreguoti mitybą, gydymą ar fizinį aktyvumą. Nėščiosios kartais neįveikia pirmo toleravimo testo, tačiau rezultatai kitame tyrime būna normalūs.

Pastebėjus itin aukštą gliukozės lygį, gali būti reikalinga pradėti gydymą vaistais ar insulinu. Dažnai pirmasis žingsnis bus gyvenimo būdo pokyčiai, tačiau kartais prireikia papildomų priemonių, kad cukraus kiekis greitai nekiltų.

Dažniausios situacijos, kai reikia peržiūrėti tyrimų tikslumą

Kartais kraujo tyrimas jums gali būti atliktas per anksti po valgymo ar be tikro nevalgymo periodo. Tokie veiksniai kaip neseniai vartoti saldūs produktai, kramtoma guma ar net vaistiniai preparatai gali trumpam padidinti rodiklius, todėl svarbu informuoti gydytoją, jei laikėtės ne visų nurodymų.

Kada ir kaip dažnai tirtis?

Kaip dažnai reikia atlikti cukraus tyrimus, priklauso nuo Jūsų amžiaus, bendros būklės ir rizikos veiksnių. Pajutus dažnesnį troškulį, alkį ar dažnesnį šlapinimąsi verta pasitarti su specialistu, ypač jei šeimoje yra sergančiųjų diabetu ar turite antsvorio. Tyrimai dažniausiai atliekami profilaktiškai kas 1–3 metus, ypač peržengus 35 metų ribą.

Kaip suprasti, kokios yra individualios normos?

Gydytojas paskirs tikslus Jūsų cukraus kiekio intervalus, atsižvelgdamas į individualius veiksnius – amžių, sveikatos problemas, nėštumą bei vartojamus vaistus. Svarbu žinoti savo ribas ne tik nevalgius, bet ir po valgio – taip užtikrinama tiksli savikontrolė namuose.

Ar įmanoma supainioti diagnozę?

Pats gliukozės perteklius nustatomas patikimai, tačiau kartais gali būti painiojamas hiperglikemijos sukėlėjas – ypač kai klaidingai nustatoma diabetu rūšis. Tai gali lemti, kad gydymas bus pritaikytas ne visai tiksliai, todėl atidžiai sekite gydytojų rekomendacijas ir nevengti papildomų tyrimų.

Ar visi cukraus tyrimai atliekami nevalgius?

Kai kurie tyrimai, pavyzdžiui, nevalgius atliekamas gliukozės tyrimas, reikalauja nieko nevalgyti bent 8 valandas. Kiti – kaip A1C ar atsitiktinis gliukozės matavimas – tokio pasiruošimo nereikalauja. Glikemijos toleravimo testui teks išgerti specialų gliukozės tirpalą ir pagal grafiką priduoti kraują.