Kaip organizmas reaguoja į emocinį spaudimą per kvėpavimo sistemą

Emocinis spaudimas – neišvengiama šiuolaikinio pasaulio dalis, kurią gali patirti kiekvienas. Stresas, nerimas, pyktis ar baimė ne tik paveikia mūsų nuotaiką, bet ir sukelia tiesioginius fiziologinius pokyčius organizme. Viena jautriausiai į emocijas reaguojančių sistemų – kvėpavimo sistema. Supratimas, kaip emocinis spaudimas paveikia mūsų kvėpavimą, gali padėti atpažinti kūno siunčiamus signalus, išvengti ilgalaikių pasekmių ir išmokti efektyvių valdymo būdų.

Emocinis spaudimas ir kvėpavimo sistema: glaudus ryšys

Emocijos veikia visą mūsų kūną, įskaitant ir kvėpavimą. Kai susiduriame su stipriu stresu ar įtampa, aktyvuojama vadinamoji “kovok arba bėk” (angl. fight or flight) reakcija. Ji paruošia organizmą greitam atsakui į galimą grėsmę, paveikdama širdies ritmą, kraujospūdį ir kvėpavimą. Šie pokyčiai užtikrina didesnį deguonies tiekimą raumenims ir organams, tačiau ilgalaikis emocinis spaudimas gali sukelti nepageidaujamų pasekmių kvėpavimo sistemai.

Kaip pasireiškia kvėpavimo pokyčiai esant emociniam spaudimui

Padidėjęs kvėpavimo dažnis ir paviršinis kvėpavimas

Dažniausia reakcija į stresą – pagreitėjęs ir paviršutiniškas kvėpavimas, dar vadinamas hiperventiliacija. Toks kvėpavimas nepajunta viso plaučių tūrio ir dažnai pasireiškia trumpais, greitais įkvėpimais ir iškvėpimais. Tai gali lemti deguonies ir anglies dioksido disbalansą kraujyje, dėl kurio atsiranda galvos svaigimas, dilgčiojimas pirštuose, raumenų įtampa ar net panikos priepuoliai.

Kvėpavimo lėtėjimas ir sustojimas

Kai kurie žmonės, susidūrę su stipriu nerimu ar baime, nesąmoningai sulaiko kvėpavimą arba pradeda kvėpuoti lėčiau nei įprastai. Ši reakcija dažnai atsiranda dėl emocinių blokų, baimės ar šoko ir gali sukelti raumenų įtampą, neramumą bei nemalonų uždusimo pojūtį.

Raumenų įtampa ir įtakos kvėpavimui

Stresinės situacijos metu įsitempia ne tik kūno, bet ir kvėpavime dalyvaujantys raumenys – diafragma, tarpšonkauliniai ir kaklo raumenys. Dėl to kvėpavimas tampa sunkesnis, paviršutiniškas arba nereguliarus, gali atsirasti „guzas gerklėje“ jausmas.

Ilgalaikio emocinio spaudimo padariniai kvėpavimui

Nuolatinė įtampa ir stresas neigiamai veikia visą kvėpavimo sistemą. Ilgai trunkantis paviršinis kvėpavimas gali sukelti lėtinį nuovargį, galvos skausmus, nemigą, bendro tono mažėjimą ir dar daugiau. Be to, kvėpavimo sunkumai gali pabloginti esamas ar išprovokuoti naujas kvėpavimo ligas, tokias kaip astma, lėtinis bronchitas, panikos sutrikimai ar net funkcinė dispepsija.

Psichosomatinės reakcijos ir kvėpavimas

Dalis žmonių dėl užsitęsusio emocinio spaudimo patiria psichosomatinius simptomus: spaudimą krūtinėje, oro trūkumo pojūtį, kosulio epizodus, nors objektyvių ligų požymių nėra. Tokios būklės dažnai sustiprėja nerimo, įtampos ar stresinių situacijų metu ir sumažėja nurimus.

Kaip per kvėpavimą atpažinti emocinį spaudimą?

Kvėpavimas – vienas iš pirmųjų rodiklių, kurie išduoda mūsų emocinę būklę. Atkreipkite dėmesį į šiuos požymius:

• Pagreitėjęs, paviršutiniškas ar nereguliarus kvėpavimas
• Dažnas oro trūkumo jausmas, uždusimas ar spaudimas krūtinėje
• Pasikartojantis atodūsis ar neišsipildymo kvėpavime pojūtis
• Nepastebimas kvėpavimo sulaikymas stresinėse situacijose

Jei pastebite tokius simptomus dažnai, verta pagalvoti apie emocinio spaudimo ar streso įtaką bei ieškoti tinkamų pagalbos būdų.

Mitai apie kvėpavimą ir emocijas

• „Jei nekreipsiu dėmesio, stresas nesuaktyvins kvėpavimo problemų.“ Iš tiesų, net jeigu neatpažįstate ar ignoruojate emocinį spaudimą, kūnas vis tiek į jį reaguoja fiziologiškai.
• „Gilus kvėpavimas padeda tik tada, kai jaučiu stiprų stresą.“ Gilus ir sąmoningas kvėpavimas veiksmingas ne tik kritinėmis akimirkomis, bet ir kasdienėje profilaktikoje.
• „Stresas paveikia tik silpno charakterio žmones.“ Emocinį spaudimą ir fiziologines reakcijas patiria visi žmonės, nepaisant psichologinio atsparumo lygio.

Kaip stiprinti kvėpavimą ir valdyti emocinį spaudimą?

Sąmoningas kvėpavimas ir relaksacijos praktikos

Vienas veiksmingiausių būdų – išmokti sąmoningo kvėpavimo technikų. Štai keletas paprastų pratimų, kurie gali padėti:

• Diafragminis kvėpavimas. Įkvėpus, pilvas šiek tiek išsipučia, iškvepiant – įsitempia. Ši technika padeda raminti nervų sistemą ir mažina stresą.
• Keturių kvėpsnių metodas. Įkvėpkite per keturias sekundes, išlaikykite kvėpavimą keturias sekundes ir iškvėpkite per keturias sekundes. Kartokite keletą kartų.
• Progresyvi raumenų relaksacija. Kvėpuojant sąmoningai, paeiliui įtempiant ir atleidžiant įvairias kūno raumenų grupes, lengviau pastebėti įtampą ir ją išsklaidyti.

Emocijų atpažinimas ir sąmoninga pagalba sau

Kvėpavimo pokyčius dažnai lydi kiti emocinio spaudimo požymiai: nuotaikos svyravimai, irzlumas, sumažėjusi koncentracija ar miego problemos. Pastebėjus šiuos simptomus svarbu:

• Neskubėti ir akimirką sustoti – atkreipti dėmesį, kaip kvėpuojate
• Pabandyti sąmoningai lėtinti kvėpavimą, susitelkti į ramų įkvėpimą ir iškvėpimą
• Nedvejoti kreiptis pagalbos į specialistus, jeigu emocinis spaudimas išlieka ar blogėja

Kada kreiptis į gydytoją?

Dažniausiai kvėpavimo pokyčiai, atsirandantys dėl emocinio spaudimo, yra laikini ir išnyksta sumažinus stresą ar pasitelkus kvėpavimo technikas. Vis dėlto, jei Jus dažnai vargina stiprus oro trūkumas, skausmas krūtinėje, ilgai trunkantis kosulys ar kiti kvėpavimo sistemos simptomai, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Tai gali padėti laiku nustatyti galimas organizmo ligas ar gretutines būkles.

Išvada

Kvėpavimo sistema – jautrus rodiklis, atspindintis emocinę mūsų būklę. Susidūrus su emociniu spaudimu, kvėpavimas greit kinta, gali atsirasti nemalonių pojūčių ar net sutrikimų. Supratimas, kaip ir kodėl organizmas reaguoja į stresą per kvėpavimo sistemą, padės lengviau atpažinti problemos pradžią ir imtis veiksmingų prevencinių priemonių. Rūpinimasis savimi ir sąmoningas kvėpavimas – puikus būdas palaikyti ne tik kvėpavimo sistemos, bet ir bendrą emocinę bei fizinę sveikatą.