Kaip per didelis įsitempimas gali sukelti pilvo skausmą

Įsitempimas yra šiuolaikinio žmogaus palydovas, o jo poveikis kūnui – dažnai nuvertinamas. Vienas iš dažnų, tačiau mažai aptariamų simptomų – pilvo skausmas, kurį gali sukelti per didelis emocinis ar fizinis įsitempimas. Nors pilvo skausmas dažnai siejamas su virškinimo problemomis ar infekcijomis, tyrimai rodo, kad psichologiniai veiksniai, ypač stresas ir nerimas, turi stiprią įtaką žarnyno funkcijai bei bendram pilvo komfortui.

Kodėl įsitempimas paveikia pilvą?

Žmogaus kūne yra vadinamasis „žarnyno ir smegenų“ ryšys, dar vadinamas žarnyno–smegenų ašimi (angl. gut-brain axis). Tai sudėtinga abipusė sąveika tarp centrinės nervų sistemos ir žarnyno. Įtampa suaktyvina nervų sistemą ir gali paveikti žarnyno raumenų darbą, hormonų išsiskyrimą bei žarnyno florą, kartu sukelti skausmą ar diskomfortą pilve.

Spaudimo ir streso mechanizmai

Kai patiriame emocinį ar fizinį stresą, organizmas įjungia „kovok arba bėk“ režimą. Tai sukelia streso hormonų – kortizolio ir adrenalino – išsiskyrimą. Šie hormonai ne tik stimuliuoja širdį ar raumenis, bet ir stipriai veikia virškinamąjį traktą:

• Lėtėja arba greitėja skrandžio turinio judėjimas (gali sukelti viduriavimą arba vidurių užkietėjimą).
• Didėja raumenų spazmai žarnyne, kas gali sukelti dieglius, pilvo raižymą ar net stiprų skausmą.
• Didėja jautrumas žarnyno tempimui, dėl to jaučiame diskomfortą net esant minimaliems dirgikliams.

Somatiniai simptomai dėl nerimo

Nuolatinis įsitempimas ir nerimas gali išprovokuoti vadinamąsias somatines reakcijas – kai emocijos pasireiškia kūno simptomais. Pilvo skausmas, pykinimas, spaudimo jausmas ar net funkciniai virškinimo sutrikimai, tokie kaip dirgliosios žarnos sindromas, dažnai susiję su lėtiniu stresu ar įtampa.

Kaip atpažinti įsitempimo sukeltą pilvo skausmą?

Ne visuomet lengva atskirti, ar pilvo skausmo priežastis – fizinė liga, ar psichologinis faktorius. Vis dėlto, yra keli požymiai, kurie gali įtarti, kad pagrindinis kaltininkas – įsitempimas:

• Pilvo skausmas dažnai paaštrėja prieš stresines situacijas ar jų metu.
• Skausmas keičiasi priklausomai nuo emocinės būklės arba praeina nusiraminus.
• Kartu jaučiamas irzlotumas, padidėjęs jautrumas, miego sutrikimai arba kiti streso simptomai (prakaitavimas, širdies permušimai, nuovargis).
• Nerandama organinės fizinės ligos, nors simptomai vargina ilgai.

Kada vertėtų kreiptis į gydytoją?

Nors stresas dažnai sukelia pilvo skausmą, būtina atmesti rimtesnes diagnozes. Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei:

• Skausmas stiprus, nuolatinis arba greitai progresuojantis.
• Atsiranda kraujavimas su išmatomis, vėmimas krauju arba didelis svorio kritimas.
• Kinta tuštinimosi ar šlapinimosi pobūdis, nepaaiškinamos kilmės karščiavimas ar odos pageltimas.

Tik specialistas gali tiksliai nustatyti priežastį ir paskirti tinkamą gydymą.

Moksliniai tyrimai: žarnyno ir smegenų ryšys

Pastaraisiais metais daugėja įrodymų apie stiprų psichologinių veiksnių poveikį virškinimui. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad net iki 40% dirgliosios žarnos sindromu sergančių pacientų simptomai tiesiogiai susiję su stresu ar emocine būsena.

Mokslininkų teigimu, stresas pakeičia žarnyno mikrobiotos sudėtį ir stiprina žarnyno sienelės pralaidumą. Šie pokyčiai gali padidinti jautrumą skausmui bei paskatinti uždegiminius procesus. Be to, stipri įtampa lemia, kad žmonės tampa jautresni net natūraliems žarnyno judesiams ar besiformuojančioms dujoms.

Biopsichosocialinis modelis

Daugelio virškinimo sutrikimų priežastys – sudėtingos ir apima biologinius, psichologinius ir socialinius veiksnius. Šis biopsichosocialinis modelis padeda paaiškinti, kodėl net ir gerai funkcionuojantys organai gali pradėti signalizuoti apie problemas, kai žmogus patiria nuolatinį spaudimą ar emocinę įtampą.

Pilvo skausmo dėl įsitempimo valdymas

Jei pilvo skausmas susijęs su įsitempimu, efektyvu derinti keletą strategijų:

• Streso valdymo priemonės: reguliari meditacija, kvėpavimo pratimai, progresyvus raumenų atpalaidavimas, joga, sąmoningumas (mindfulness).
• Fizinis aktyvumas: vidutinio intensyvumo judėjimas padeda mažinti stresą ir stimuliuoja žarnyno veiklą.
• Subalansuota mityba: didelis cukraus ar kofeino kiekis gali dar labiau padidinti stresą ir sukelti pilvo diskomfortą, todėl rekomenduojama rinktis lengvai virškinamą maistą.
• Miego režimo laikymasis: miego trūkumas stipriai veikia tiek nervinę sistemą, tiek žarnyno veiklą.
• Emocinė parama: pokalbiai su artimaisiais ar psichologu padeda išspręsti gilesnes įsitempimo priežastis.

Kai kuriais atvejais praverčia kognityvinė elgesio terapija, kurios metu išmokstama valdyti nemalonius jausmus ir juos lydinčius fizinius simptomus.

Mitai apie pilvo skausmą ir įsitempimą

Neretai visuomenėje klaidingai manoma, kad psichologinis pilvo skausmas yra „išsigalvotas“ ar nesvarbus. Tai netiesa – fiziniai simptomai dėl įsitempimo nėra mažiau realūs ar rimti. Kitas mitas: pilvo skausmas dėl streso būtinai reiškia, kad sergama sunkiomis žarnyno ar skrandžio ligomis. Iš tiesų daugeliu atvejų, ypač jauniems ir kitaip sveikiems žmonėms, simptomas susijęs būtent su psichologiniais faktoriais.

Ką daryti, kai pajuntate pilvo skausmą dėl įsitempimo?

Pirmiausia prisiminkite, kad kūnas ir emocijos glaudžiai susiję. Darbe ar namie patiriant įtampą, skirkite dėmesio kvėpavimui, pasivaikščiokite ar atlikite trumpą atpalaidavimo pratimą. Jei simptomai kartojasi, stebėkite, kada jie sustiprėja – galbūt pavyks nustatyti, kurie gyvenimo momentai juos provokuoja. Nuolat atsinaujinantys ar stiprėjantys skausmai vis tiek reikalauja gydytojo įvertinimo, kad būtų atmestos kitos galimos ligos.

Apibendrinant, pilvo skausmas dėl per didelio įsitempimo – dažnas, bet užmirštamas simptomas, kuris aiškiai rodo, kad rūpintis emocine sveikata svarbu tiek pat, kiek ir kūnu. Įsiklausykite į save ir skirkite laiko kasdieniam atsipalaidavimui – taip sumažės streso lygis, pagerės savijauta ir sumažės rizika susidurti su tokiu nemaloniu reiškiniu kaip pilvo skausmas.