Kaip stiprus liūdesys paveikia skrandžio rūgštingumą

Stiprus liūdesys ir kiti intensyvūs emociniai išgyvenimai paliečia ne tik mūsų nuotaiką, bet ir fizinę sveikatą. Daugeliui žinoma, kad stresas veikia širdį ar imuninę sistemą, tačiau vis daugiau mokslinių tyrimų atskleidžia glaudų ryšį tarp emocinės būklės ir virškinimo sistemos, ypač skrandžio rūgštingumo. Kaip stiprus liūdesys gali paveikti skrandį, jo rūgščių sekreciją ir bendrą savijautą? Kviečiame susipažinti su šiuo sudėtingu ryšiu, kuris gali turėti ilgalaikių pasekmių, jei bus ignoruojamas.

Kaip emocijos veikia virškinimo sistemą

Pirmiausia verta suprasti, kad mūsų smegenys ir žarnynas nuolat bendrauja per vadinamąją žarnyno–smegenų ašį (gut-brain axis). Ši biocheminė ir nervinė komunikacija reiškia, jog emocijos, tokios kaip liūdesys ar nerimas, gali tiesiogiai paveikti mūsų skrandį ir jo funkcijas.

Streso hormonai ir skrandis

Sunkus liūdesys dažnai lydi padidėjusiu streso hormonų – kortizolio ir adrenalino – kiekiu kraujyje. Šie hormonai įsitraukia į organizmo reakciją „kovok arba bėk“ (fight or flight), kuri turi daug įtakos virškinimui:

• Stabdoma skrandžio veikla: Stresinėse situacijose kūnas linkęs „atjungti“ nesvarbias funkcijas, kad sutelktų energiją išgyvenimui, todėl virškinimas dažnai sulėtėja.
• Pakinta rūgščių sekrecija: Stresoriai gali tiek sumažinti, tiek padidinti skrandžio rūgšties sekreciją, priklausomai nuo individualių savybių ir liūdesio intensyvumo.

Tyrimai rodo, kad stiprus liūdesys dažnai sutampa su padidėjusiu polinkiu į funkcinį dispepsiją, refliuksą ir kitus virškinimo sutrikimus.

Stiprus liūdesys ir skrandžio rūgštingumas

Padidėjusi rūgščių gamyba

Emocinė įtampa gali lemti pernelyg didelį skrandžio rūgšties išsiskyrimą. Ši būklė, vadinama hiperaciditetu, pasireiškia deginimu krūtinėje (rėmens pojūčiu), rūgšties regurgitacija, skrandžio gleivinės pažeidimu. Intensyvus liūdesys, ypač ilgalaikis, stimuliuoja autonominę nervų sistemą, kuri kontroliuoja skrandžio rūgšties gamybą. Kai sistema veikia per daug, skrandis išskiria daugiau rūgšties nei reikia, o tai gali sukelti:

• Rėmenį
• Skrandžio skausmą
• Gastritą
• Paaštrėjusius opaligius simptomus

Mažėjantis rūgštingumas

Nors dažniau aptariamas padidintas skrandžio rūgštingumas, stiprus liūdesys gali lemti ir priešingą poveikį – sumažėjusią rūgščių sekreciją (hipoaciditetą). Tai ypač būdinga žmonėms, kurių emocinis sutrikimas pasireiškia slopinimu, apatija, vangumu. Mažas skrandžio rūgštingumas trukdo tinkamai suvirškinti maistą, silpnina svarbių vitaminų ir mineralų pasisavinimą, gali lemti:

• Virškinimo sutrikimus
• Prastą apetitą
• Vitaminų B12, geležies trūkumą
• Bakterinį peraugimą žarnyne

Medicinos logika – kodėl taip vyksta?

Abi šios būklės (tiek per didelis, tiek per mažas rūgštingumas) grindžiamos autonominės nervų sistemos sprendimu paskirstyti resursus. Kuomet dominuoja simpatinė nervų sistemos dalis (liūdesys, stresas), ji slopina skrandžio judesius ir išskyrų apimtį. Tačiau šis poveikis nėra vienareikšmis – skirtingiems žmonėms būdingi skirtingi simptomai. Netgi dviem žmonėms reaguojant į tą pačią gyvenimo situaciją, vienam gali pasireikšti rėmuo, kitam – blogas virškinimas ir sunkumo pojūtis.

Serotoninas ir virškinimas

Apie 90% viso serotonino, vadinamo „laimės hormonu“, randama žarnyne. Intensyvus liūdesys neretai siejamas su sumažėjusiu serotonino lygiu. Serotoninas ne tik reguliuoja nuotaiką, bet ir aktyviai dalyvauja virškinimo proceso nervinėje reguliacijoje. Kai jo lygis krinta, sutrinka žarnyno peristaltika, nebelieka normalaus skrandžio motorikos ir sekrecijos balanso.

Kaip palengvinti skrandžio simptomus emocinių išgyvenimų metu?

Kai kuriems žmonėms skrandžio problemos ir liūdesys sudaro užburtą ratą: nusiminimas pablogina virškinimą, o fiziniai simptomai dar labiau pablogina emocinę būklę. Svarbiausia – pastebėjus ryšį tarp liūdesio ir skrandžio simptomų, laiku imtis priemonių:

• Savistaba ir emocijų valdymas: Meditacija, kvėpavimo pratimai, sąmoningas dėmesingumas (mindfulness) gali sumažinti stresą ir pagerinti skrandžio veiklą.
• Subalansuota mityba: Venkite labai riebaus, aštraus, rūgštaus maisto bei gazuotų gėrimų. Rinkitės lengvai virškinamus produktus ir reguliariai valgydami po nedaug.
• Pakankamas poilsis: Miegas padeda atkurti hormonų pusiausvyrą, atstato nervų sistemos balansą, taip netiesiogiai stabilizuoja ir virškinimą.
• Specialisto konsultacija: Jei nemalonūs simptomai kartojasi nuolat, būtina pasitarti su gydytoju, kuris gali įvertinti tiek psichologinės, tiek fizinės sveikatos rodiklius.

Mitų paneigimas

Dažnas mitas – „skaudantis skrandis rodo rimtą ligą“. Nors ilgalaikis rūgštingumo disbalansas gali sukelti pakitimų, dažnu atveju simptomai kyla būtent dėl emocinių faktorių ir šalutinių streso poveikių. Ne mažiau svarbu žinoti, kad šių simptomų ignoruoti nereikėtų, bet ir skubėti vartoti vaistus – ne visada tikslinga. Dalis pacientų, pajutusių ankstyvus simptomus, išsigąsta ir pradeda vartoti rūgštingumą mažinančius preparatus, nors dažniau pakaktų koreguoti gyvenimo būdą ar pasikalbėti su specialistu.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei liūdesys tampa ilgalaikis bei sukelia dažnus ar stiprius virškinimo sutrikimus – tai rimtas signalas pasirūpinti ne tik skrandžiu, bet ir emocine sveikata. Į gydytoją verta kreiptis, jei:

• Skrandžio skausmas labai stiprus arba trunka ilgiau nei kelias dienas
• Atsiranda vėmimas, kruvinas tuštinimasis ar staigus svorio kritimas
• Dingo apetitas, vargina ilgas pykinimas ar bendras nuovargis
• Bendri emocinės savijautos pakitimai trukdo kasdieniam gyvenimui

Išvada

Stiprus liūdesys – ne tik psichologinė, bet ir fiziologinė būsena, galinti reikšmingai keisti skrandžio rūgštingumo balansą. Nors dažnai apie šį ryšį nesusimąstome, verta įsiklausyti į save ir atpažinti, ar besitęsiantys emociniai sunkumai nepradėjo kelti fizinių simptomų. Atitinkama pagalba, sveika mityba, dėmesys miegui ir konsultacijos su specialistais gali padėti atkurti pusiausvyrą ir grąžinti gerą savijautą tiek sielai, tiek skrandžiui.