Kaip vidinis nerimas keičia jūsų skonio pojūtį

Ar kada nors pastebėjote, kad įtemptomis ar nerimą keliančiomis dienomis maistas netenka skonio arba atrodo mažiau malonus? Tai nėra įsivaizduojamas reiškinys – moksliniai tyrimai rodo, jog stiprus vidinis nerimas iš tikrųjų gali keisti Jūsų skonio pojūtį. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip nerimas veikia skonio jutimą, kokie biologiniai ir psichologiniai mechanizmai slypi už šio proceso, ir pateiksime patarimų, ką daryti, jei pastebite skonio pokyčius patiriant stresą ar nerimą.

Kas yra skonio pojūtis?

Skonio pojūtis – tai sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja ne tik burnos receptoriai, bet ir kiti pojūčiai, tokie kaip uoslė ir net emocinis fonas. Pagrindiniai skonio receptoriai, esantys liežuvio skonio pumpurėliuose, atpažįsta penkis pagrindinius skonius: saldų, rūgštų, sūrų, kartų ir umami (arba „sultingąjį“). Šie signalai siunčiami į smegenis, kur apdorojami ir interpretuojami kaip tam tikras skonis. Tačiau tam, kaip „jaučiame“ maistą, didelę įtaką gali turėti mūsų psichinė būsena.

Kaip smegenys apdoroja skonį?

Skonio signalai iš burnos per nervų sistemą keliauja į smegenų žievėje esančias skonio apdorojimo sritis. Šio proceso metu aktyvuojamos ir emocijas reguliuojančios sritys, tokios kaip limbinė sistema, todėl skonio vertinimas susijęs ir su mūsų nuotaika bei jausmais. Jei patiriate stresą ar nerimą, emocinės smegenų sritys persvarsto signalų reikšmę, tad skonio pojūtis gali būti iškreiptas.

Kaip vidinis nerimas veikia skonio pojūtį?

Vidinis nerimas – psichologinis būvis, kai žmogus jaučia įtampą, neramumą ar baimę be aiškios fizinės grėsmės. Nerimas veikia ne tik emocinį pasaulį, bet ir įvairias kūno sistemas, įskaitant skonio pojūtį. Šį ryšį paaiškina keli mechanizmai:

• Streso hormonai ir skonio receptoriai. Stipriai išsiskiriantys streso hormonai, pavyzdžiui, kortizolis ir adrenalinas, lėtina virškinimo sistemos veiklą ir keičią skonio receptorių jautrumą.
• Burnos džiūvimas. Stresas ir nerimas dažnai sukelia burnos džiūvimą, o seilės atlieka svarbų vaidmenį ištirpdamos skonio medžiagas. Mažiau seilių – mažiau ryškaus skonio.
• Dėmesio nukreipimas. Nerimaudami žmonės dažnai būna susitelkę į savo mintis, todėl ne pilnai išgyvena pojūčius, įskaitant ir skonį. Dėl to maistas gali atrodyti „blankesnis“.

Kokie skonio pokyčiai pasireiškia patiriant nerimą?

Skonio pokyčiai nėra vienodi: dalis žmonių pastebi, kad anksčiau mėgtas maistas nebedžiugina, o kiti visai praranda skonio jutimą (mediciniškai tai vadinama hipogeuzija arba ageuzija). Kai kurie tyrimai netgi rodo, jog žmonės patiriantys nerimą, yra jautresni kartaus ir rūgštaus skonio pojūčiams, o saldūs ar umami skoniai atrodo mažiau išraiškingi.

Fiziologinis atsakas į stresą

Patiriant nerimą, organizmas persijungia į vadinamąją „kovok arba bėk“ (angl. fight-or-flight) būseną. Tai reiškia, kad fiziologinės funkcijos, nebūdingos išgyvenimui šiuo metu (tame tarpe ir malonumas iš maisto), yra „atjungtos“. Ši adaptacija trumpam laikui naudinga, tačiau užsitęsus stresui skonio pojūčiai gali vis labiau prastėti.

Skonio pojūčių pokytis: mitai ir realybė

Įvairūs mitai teigia, kad tik rimtos ligos kaip COVID-19, peršalimas ar burnos pažeidimai gali paveikti skonio pojūtį. Tačiau psichologinė būsena – ypač nerimas – taip pat daro reikšmingą poveikį. Vien 2020–2022 m. darytais klinikiniais tyrimais patvirtinta, kad žmonės, patiriantys lėtinį stresą ar nerimą, dažniau skundėsi suprastėjusiu ar pakitusiu skoniu, net jei jokių infekcijų ar organinių sutrikimų nebuvo nustatyta.

Nerimo ir skonio pokyčių sąsaja: ar tai pavojinga?

Pats skonio sumažėjimas dėl nerimo dažniausiai nėra pavojingas sveikatai ir dažnai laikinas. Tačiau nuolat pasikartojantys pojūčių sutrikimai gali būti ženklas, kad reikėtų atkreipti dėmesį į savo psichologinę būseną. Jei nerimas trukdo džiaugtis kasdieniu gyvenimu ar išlieka ilgą laiką, svarbu kreiptis į specialistus.

Kaip sumažinti nerimo poveikį skoniui?

Nors kartais sunku visiškai pašalinti nerimą, yra būdų, kaip sumažinti jo poveikį kasdieniams pojūčiams, įskaitant skonį:

• Sąmoningumo praktikos. Meditacija, gilus kvėpavimas ar tiesiog lėtas dėmesingas valgymas gali pagerinti skonio išgyvenimą net ir nerimo metu.
• Subalansuota mityba. Valgykite reguliariai, venkite persivalgymo ar alkio, rinkitės įvairų maistą. Kartais nauji ar intensyvesni skoniai (pvz., citrusiniai vaisiai, prieskoniai) „pažadina“ skonio receptorius.
• Skysčių vartojimas. Pakankamai gerkite vandens – sausėjanti burna pablogina skonio suvokimą.
• Fizinis aktyvumas. Judėjimas mažina streso hormonų lygį ir gerina bendrą savijautą.
• Psichologinė pagalba. Jei nerimo simptomai įsisenėję, verta pasitarti su psichologu ar psichoterapeutu.

Mitų paneigimas apie nerimą ir maisto skonį

Paplitęs mitas, kad „skonio praradimas – tik didelių fizinių ligų požymis“. Tačiau šiuolaikiniai tyrimai aiškiai rodo, jog nuotaikos ir emocijos – ypač nerimas – daro stiprų, bet dažnai nepastebimą poveikį skonio pojūčiams. Šis poveikis praeina sumažinus nerimą, tačiau jei pokyčiai išlieka ilgai ar lydimi kitų simptomų (kvėpavimo sunkumų, stipraus nuovargio), būtina pasitarti su gydytoju.

Kada reikėtų sunerimti?

Skonio suprastėjimas dėl nerimo paprastai nėra pavojingas, tačiau kartais gali reikšti kitų sveikatos problemų pradžią. Kreipkitės į gydytoją, jei:

• Skonio praradimas trunka ilgiau nei kelias savaites ir nėra susijęs su akivaizdžiu stresu;
• Pastebite kitus nerimą keliančius simptomus – stiprų svorio kritimą, nuolatinį burnos sausumą, kvėpavimo ar rijimo sutrikimus;
• Patiriate nuolat stiprų nerimą ar depresiją.

Išvados

Vidinis nerimas gali ženkliai paveikti skonio pojūtį – ne tik sumažinti maisto malonumą, bet ir laikinai iškreipti pačius skonio signalus. Šis ryšys paremtas sudėtingomis psichologinėmis ir fiziologinėmis sąveikomis. Nors dažniausiai tokie pokyčiai nėra pavojingi, svarbu sekti savo kūno siunčiamus signalus, rūpintis emocine sveikata ir kreiptis pagalbos, jei simptomai užsitęsia. Atstatyti natūralią skonio pajautą padeda dėmesingumas, streso mažinimo metodai ir subalansuota gyvensena.