Kam ir kada reikėtų vartoti statinus?

Statinai – vieni dažniausiai skiriamų vaistų pasaulyje. Jie itin plačiai vartojami širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai, o jų prekyba kasmet siekia milijardines sumas. Tačiau statinų paskirtis, skyrimo kriterijai ir nauda pastaraisiais metais kito — gydytojai stengiasi kuo tiksliau nustatyti, kurie pacientai labiausiai išlošia naudodami šiuos vaistus.

Kaip statinai veikia organizmą

Pagrindinis statinų veikimo principas – slopinti cholesterolio gamybą kepenyse. Tai jie daro blokuodami fermentą, vadinamą HMG CoA reduktaze, kuris yra būtinas cholesterolio sintezei. Dėl to statinai padeda reikšmingai sumažinti „blogojo“ (MTL) cholesterolio kiekį kraujyje. Taip pat jie šiek tiek mažina trigliceridų kiekį ir gali nežymiai padidinti „gerojo“ (DTL) cholesterolio lygį.

Be cholesterolio mažinimo, statinai užtikrina ir papildomų naudų širdies bei kraujagyslių sistemai. Jie riboja apnašų formavimąsi ant kraujagyslių sienelių, padeda stabilizuoti jau susiformavusias apnašas, kad jos nesutrūktų ir nesukeltų rimtų kraujotakos sutrikimų. Šie vaistai taip pat sumažina uždegiminių procesų aktyvumą arterijose bei gali mažinti kraujo krešulių susidarymo riziką.

Kada skiriami statinai

Statinai rekomenduojami ne tik tiems, kurių kraujyje nustatomas padidėjęs cholesterolio lygis. Šiuo metu juos dažniausiai gauna žmonės, kuriems per artimiausius 10 metų nustatoma bent 7,5 proc. rizika patirti infarktą ar insultą. Jie skiriami ir tiems, kuriems jau diagnozuota širdies ar kraujagyslių liga.

Gydytojai, įvertinę individualius širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius (pvz., aukštą kraujospūdį, cukrinį diabetą, rūkymą, šeiminę istoriją), apskaičiuoja tikimybę susirgti. Jei rizikos lygis pakankamai aukštas, statinai tampa svarbia prevencijos dalimi — net jei žmogaus cholesterolis nėra labai didelis.

Statinų rūšys ir preparatai

Statinų grupę sudaro keli skirtingi vaistiniai preparatai. Šios grupės pagrindiniai vaistai yra šie:

• atorvastatinas
• fluvastatinas
• lovastatinas
• pitavastatinas
• pravastatinas
• simvastatinas
• rozuvastatinas

Šių vaistų galima rasti ir kaip nebrangių generinių vaistų.

Kam statinų reikėtų vengti

Nors statinai daugeliui pacientų naudingi, ne visiems juos tikslinga vartoti. Tyrimais nustatyta, kad vyresniems kaip 76 metų žmonėms, kurie nesirgo infarktu ar insultu, jų nauda nėra pakankamai aiški. Tokiais atvejais gydytojas turėtų individualiai įvertinti, ar pradėti skirti šiuos vaistus.

Taip pat statinai nėra rekomenduojami žmonėms, kuriems yra sunkūs kepenų sutrikimai. Kitais atvejais, kai yra didelė kardiovaskulinių įvykių rizika, net ir vidutinės ar mažesnės dozės statinai gali būti naudingi.

Ypatingos pacientų grupės

• Suaugusieji nuo 40 iki 75 metų, kurie dar nėra patyrę insulto ar infarkto, tačiau turi bent vieną rizikos veiksnį ir didesnę nei 7,5 proc. artimiausio dešimtmečio riziką, dažniausiai sulaukia siūlymo pradėti gydymą statinais.
• Esant 7,5–10 proc. rizikai, sprendimas dėl statinų skyrimo priimamas atsižvelgiant į papildomus faktorius ir individualų sveikatos vertinimą.

Galimi šalutiniai poveikiai

Nors daugumai žmonių statinai toleruojami gerai, svarbu žinoti galimus nemalonius pojūčius. Dažniausiai jie būna lengvi ir trumpalaikiai, įskaitant pykinimą, pilvo pūtimą ar sudirgimą, galvos skausmą, nuovargį, odos bėrimą, miego sutrikimus, koncentracijos sumažėjimą, galvos svaigimą. Gali pasireikšti ir raumenų skausmai.

Retai pastebima kepenų fermentų padidėjimas, bet dažniausiai tai nėra pavojinga ar sukelia ilgalaikių pasekmių. Taip pat kai kuriems žmonėms, ypač moterims po menopauzės, šie vaistai siejami su padidėjusia II tipo diabeto rizika.