Campylobacter infekcija: simptomai, priežastys, gydymas, profilaktika

Campilobakteriozė dažniausiai pasireiškia kaip pavieniai atvejai, tačiau kartais gali kilti ir protrūkiai, kai užsikrečia daugiau žmonių. Besivystančiose šalyse šios bakterijos neretai aptinkamos vandenyje bei nuotekų sistemose.

Kaip plinta campilobakteriozė?

Paukščiai ir galvijai dažnai yra šios bakterijos nešiotojai, patys to nepajusdami. Pjaunant gyvulius, bakterijos iš žarnyno gali patekti ant mėsos, kurią vėliau vartoja žmonės. Kartais užsikrėsti galima ir per užterštą pieną – bakterijos į jį patenka dėl infekcijų tešmenyje ar kontakto su išmatomis. Vis dėlto, vartojant pasterizuotą pieną tokią riziką galima sumažinti.

Gyvūnų išmatos gali užteršti upes bei ežerus. Šis užterštas vanduo, patekęs ant vaisių ar daržovių, taip pat yra galimas infekcijos šaltinis. Produktų plovimas švariu vandeniu ženkliai sumažina užsikrėtimo tikimybę.

Simptomai ir diagnozavimas

Būdingiausi ligos požymiai – viduriavimas ir vėmimas, tačiau šie simptomai dažni ir daugeliui kitų ligų. Kraujas išmatose irgi gali pasireikšti. Norint tiksliai nustatyti ligą, dažniausiai prašoma pateikti išmatų mėginį laboratoriniams tyrimams. Paprastai rezultatai gaunami per kelias dienas. Retais atvejais gydytojas gali siųsti atlikti ir kraujo tyrimą, tačiau šie rezultatai užtrunka ilgiau – iki dviejų savaičių.

Gydymas

Didžioji dalis užsikrėtusiųjų pasveiksta savaime, be specialių vaistų ar gydymo. Svarbu gerti daug skysčių viduriavimo metu ir leisti organizmui natūraliai pašalinti infekciją.

Vengti vaistų nuo viduriavimo ar vėmimo be gydytojo patarimo nerekomenduojama, nes tokie simptomai padeda greičiau pašalinti bakterijas iš organizmo.

Vaistai nuo campilobakteriozės

Asmenims su silpnesne imunine sistema gydytojas gali paskirti antibiotikus. Dažniausiai pradedama nuo azitromicino, o prireikus naudojami ir kiti antibiotikai, tokie kaip ciprofloksacinas ar levofloksacinas.

Atsparumo antibiotikams problema

Paskutiniu metu vis dažniau pasitaiko bakterijų padermių, atsparių antibiotikams. Tokiu atveju gydymas tampa sudėtingesnis, liga gali užsitęsti ir sukelti stipresnius simptomus.

Galimos komplikacijos

Paprastai pasveikstama per 2–10 dienų. Tačiau, jei liga nėra gydoma arba organizmas nusilpęs, nedidelei daliai žmonių gali pasireikšti rimtesnės komplikacijos.

Ligai prasidėjus galimas tulžies pūslės uždegimas. Retkarčiais po kurio laiko išsivysto artritas ar kita reta autoimuninė komplikacija, pavyzdžiui, Guillain-Barré sindromas, kai organizmo imuninė sistema pažeidžia nervus. Tokiais atvejais žmogui gali laikinai sutrikti judėjimas, o gydymas ligoninėje užtrunka ilgiau.

Kaip apsisaugoti nuo užsikrėtimo?

Pagrindinė prevencijos priemonė – tinkamai termiškai apdoroti paukštieną, ją kaitinant bent iki 74 °C, kol mėsa tampa visiškai balta ir nepriekaištingai iškepusi. Negalima valgyti nepakankamai išvirtos ar žaliavos paukštienos ir kitų mėsos produktų.

Kruopštus šildymas ir pieno pasterizavimas užtikrina, kad bakterijos žus. Taip pat svarbu laikytis higienos virtuvėje:

• Plauti rankas prieš gaminant maistą ir po kontakto su žalia mėsa ar paukštiena.
• Naudoti atskiras pjaustymo lenteles, įrankius bei paviršius nelaikant žaliavos šalia jau paruošto maisto ar daržovių.
• Rankas reikia nusiplauti ir po sąlyčio su naminiais gyvūnais ar jų išmatomis.
• Vaikai ar asmenys, turintys viduriavimą, taip pat turi atsakingai laikytis rankų higienos.

Grįžimas į mokyklą ar darbą

Nors ligos protrūkiai reti, išplitimo rizika didėja viešose vietose. Todėl kol išmatos tebėra skystos, rekomenduojama nesilankyti mokykloje, darbe ar kitose viešose erdvėse. Jei dar jaučiate viduriavimo simptomus, likite namuose ir pasirūpinkite skysčių vartojimu. Kartais liga gali trumpam atsinaujinti, tačiau tai nėra dažnas reiškinys.