Kiek laiko trunka mieliagrybių (kandidozės) infekcija?

Mielių sukeltos infekcijos – dažna diskomforto priežastis, galinti pasireikšti įvairiose kūno vietose. Dažniausiai su šia problema susiduriama lytinių organų srityje, burnoje (pienligė), paausinių, analinių raukšlių odoje ar aplink sėdmenis (ypač kūdikių vystyklinei sričiai būdingas pilvaplėvės bėrimas).

Mielių infekcijų priežastys

Pagrindinė šių infekcijų kaltininkė – Candida rūšies grybelis, kuris natūraliai gyvena ant odos, lytinių organų ar virškinamajame trakte. Paprastai jo kiekį riboja natūrali mūsų organizmo mikroflora – bakterijos ir kiti grybai. Tačiau jei ši pusiausvyra sutrinka, Candida pradeda sparčiai daugintis ir sukelia niežtinčius bėrimus ar kitus nemalonius pojūčius.

• Candida rūšių, dažniausiai sukeliančių infekcijas, yra keletas: Candida albicans, Candida glabrata, Candida tropicalis, Candida parapsilosis, Candida krusei.
• Grybelis puikiai jaučiasi šiltoje, drėgnoje, cukraus turinčioje aplinkoje – todėl žmonės sergantys diabetu, turintys autoimuninių ligų ar sunkiai valantys odos raukšles, dažniau susiduria su šia infekcija.

Viena iš labiausiai paplitusių vietų, kur pasireiškia grybelinė infekcija, yra makštis. Skaičiuojama, kad maždaug 75 % moterų bent kartą gyvenime patiria makšties pienligę. Vyrams mieliagrybių sukelta uždegimas gali išsivystyti ant varpos galvutės ar po apyvarpės raukšle – būklė vadinama balanitu. Su šiuo uždegimu susiduria apie 11 % suaugusių ir kiek daugiau nei 4 % berniukų.

Pienligė, arba burnos kandidamikozė, dažniausiai pasitaiko kūdikiams ir mažiems vaikams – ja serga maždaug 5–7% mažylių. Ši būklė ypač dažna ir tarp vėžiu sergančių pacientų bei žmonių su nusilpusia imunine sistema.

Kūdikiai taip pat dažnai patiria vystyklinei sričiai būdingą grybelių sukeltą bėrimą. Skaičiuojama, kad su šia problema susiduria nuo 7 iki 35 % mažųjų. Suaugusiajam sėdmenų grybelinė infekcija gali pasireikšti naudojant sauskelnes ar kitus sugeriančius gaminius.

Ar mielių infekcija savaime praeina?

Praktiškai savaime mielių infekcijos neišgysi – ypač jei aplinka vis dar palanki grybelio augimui. Sutrikus natūraliai odos mikroflorai, pvz., po antibiotikų kurso, grybelio ir bakterijų balansas savaime dažnai neatsistato. Tokiu atveju, norint atkurti pusiausvyrą, gali prireikti probiotikų ar specialių priešgrybelinių priemonių.

Negydoma mielių infekcija gali stiprėti – oda dar labiau parausta, atsiranda įtrūkimų, ji ima kraujuoti, padidėja antrinės infekcijos rizika. Be to, laiku nesustabdžius grybelio plitimo, infekcija gali pereiti į gretimas sritis – pavyzdžiui, perkelti nuo burnos į stemplę arba nuo lytinių organų išplisti į šlaunis, analinę zoną ar sėdmenis.

Labai retais atvejais, ypač nusilpus imunitetui ar po rimtų operacijų, nediagnozuota bei negydoma infekcija gali išplisti į vidaus organus per kraują.

Mielių infekcijų gydymo galimybės

Dažniausiai skiriami priešgrybeliniai preparatai – geriamieji (pavyzdžiui, flukonazolas) arba vietiškai tepamos kremų formos (klotrimazolis, mikonazolis). Kai kuriais atvejais užtenka vaistinės preparatų be recepto, tačiau pasikartojančių ar sunkiau praeinančių infekcijų atvejais pravartu pasikonsultuoti su gydytoju.

• Jeigu nerimą kelia dažnos kandidozės, skausmas ar žymiai sutrikusi savijauta kasdienėje veikloje, nepraeina simptomai po savaiminio gydymo, laukiama kūdikio ar infekcija tampa įtartinai sunki, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
• Kai kurios odos ligos (pavyzdžiui, egzema) ar net lytiniu keliu plintančios infekcijos gali sukelti panašius simptomus, todėl diagnozę geriausia nustatyti medikui.

Burnos pienligės simptomus galima palengvinti vandens ir druskos skalavimais, vengiant saldumynų, valgant jogurtą arba kitus probiotikų turinčius produktus. Makšties kandidozei gydyti dažnai naudojami į makštį įvedami kremai ar žvakutės. Balanito atveju patariama naudoti vietinius priešgrybelinius kremus; jei jie neveiksmingi, gydytojas gali skirti geriamųjų vaistų. Taip pat svarbu kruopščiai prižiūrėti asmens higieną – plauti lytinius organus su švelniu, kvapiklių neturinčiu muilu, skalbti apatinius ir rankšluosčius, rinktis orui pralaidžius audinius.

Tokios pačios priemonės veiksmingos ir norint išgydyti atleto pėdą, pažastų niežėjimą, kitus pavienius odos grybelinius pažeidimus. Išliekant stipriems simptomams ar nepadėjus savarankiškiems vaistams, gali būti skiriami receptiniai vaistai, kaip flukonazolas arba terbinafinas. Nuolat laikant gydomas vietas sausai ir švariai, sumažėja infekcijų kartojimosi tikimybė.

Analinį niežulį ar vystyklinei sričiai būdingą bėrimą taip pat gali palengvinti priešgrybeliniai kremai. Jei simptomai neišnyksta, gydantis gydytojas gali rekomenduoti kitą gydymą.

Kada galima tikėtis pagerėjimo?

Sergant mielių infekcija norisi greito palengvėjimo. Gydymo sėkmė dažnai priklauso tiek nuo paskirtų vaistų rūšies, tiek nuo paciento pastangų. Vienkartinė flukonazolo tabletė gali sumažinti simptomus net vos po paros, nors kartais norint visiškai pasveikti, reikia laiko. Vaistinėje laisvai parduodami kremai ar žvakutės pradeda veikti po kelių dienų, bet kartais iki visiško pasveikimo gali prireikti savaitės ar daugiau.

Svarbu naudoti preparatus tiek laiko, kiek nurodyta informaciniame lapelyje, net jei simptomai praeina greičiau – kitaip infekcija gali atsinaujinti. Jei gydotės savarankiškai, tačiau per savaitę nepajutote pagerėjimo, geriau pasitarti su gydytoju.

Keletas padrąsinančių patarimų

Nors mielių infekcijos itin dažnos, natūralu jausti šiokį tokį diskomfortą, susirgus kandidoze. Vis dėlto šioje situacijoje nesate vieni – tokios problemos pasitaiko visiems, nepriklausomai nuo amžiaus ar gyvenimo būdo. Jei kyla abejonių dėl tikrosios simptomų priežasties, geriau pasikonsultuoti su mediku – taip užtikrinsite saugesnį ir efektyvesnį gydymą bei išvengsite rimtesnių sveikatos sutrikimų.