Karajos guma: vartojimas ir šalutinis poveikis

Karajos derva – tai natūrali augalinė medžiaga, gaunama iš Sterculia urens medžių. Ji žinoma įvairiais pavadinimais, tokiais kaip indiškoji tragakanta ar indiškas kaštonas. Ši derva plačiai naudojama įvairiose pramonės srityse, tačiau jos poveikis žmogaus sveikatai iki šiol nėra išsamiai ištirtas klinikiniais tyrimais.

Trumpa apžvalga

Remiantis laboratorinių tyrimų ir tyrimų su gyvūnais rezultatais, karajos dervai būdingos įvairios biologinės savybės: gali pasireikšti priešuždegiminis, cholesterolį mažinantis, vidurius laisvinantis, antioksidacinis ar antimikrobinis poveikis. Vis dėlto kol kas nėra pakankamai patikimų duomenų, kad ši derva būtų rekomenduojama kokiais nors gydomaisiais tikslais klinikinėje praktikoje.

Botaninė kilmė ir išgavimo būdai

Karajos derva gaminama iš Sterculia urens – apie 10–15 metrų aukščio sumedėjusio augalo, žydinčio geltonais žiedais pavasario mėnesiais. Šis medis dažniausiai auga sausose, akmenuotose vietovėse Indijoje ir Pakistane, taip pat auginamas Afrikos šalyse. Derva išgaunama pažeidus medžio žievę ar gręžiant į medžio kamieną skylutes – susidariusi masė renkama, džiovinama ir rūšiuojama pagal kokybę. Subrendęs medis per sezoną gali duoti iki kelių kilogramų dervos.

Istorinis naudojimas ir paskirtis

Karajos derva maždaug prieš šimtmetį tapo populiari kaip natūralus tirštiklis, kosmetikos sudėtis ir maistinis priedas. Ji taip pat buvo naudojama kaip pigesnė alternatyva tragakantos dervai, ypač maisto ir farmacijos pramonėje. Tradiciškai didžiausia šios žaliavos dalis būdavo eksportuojama iš Indijos.

Chemijos ypatybės

Ši derva priklauso polisacharidams, kurių struktūroje vyrauja galakturono, gliukurono rūgštis, L-ramnozė ir kiti komponentai. Maisto pramonėje naudojama derva dažniausiai būna balta ar rausvai pilka, o farmacinių preparatų sudėtyje gali būti beveik permatoma. Karajos derva prastai tirpsta vandenyje, bet puikiai sugeria drėgmę – dėl šios savybės ji dažnai pritaikoma kaip rišamoji ar tūrio suteikianti medžiaga. Sumaišyta su vandeniu ji gali išbrinkti ir padidėti keliasdešimt kartų. Skirtingai nei kitos augalinės dervos, karaja nesileidžia tirpdyti daugumoje organinių tirpiklių, bet puikiai brinksta alkoholyje.

Galimas poveikis organizmui

Priešuždegiminis ir antimikrobinis aktyvumas

Eksperimentinėse studijose su pelėmis ir ląstelių kultūromis nustatyta, kad kai kurių Sterculia rūšių dervos ekstraktai gali slopinti uždegimą ir mažinti bakterijų dauginimąsi. Antimikrobinis poveikis buvo stebėtas prieš įvairias bakterijas ir grybus tik laboratorinėse sąlygose.

Antioksidacinės savybės

Tam tikros šiame augale esančios medžiagos pasižymi antioksidacinėmis savybėmis – jos gali apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos in vitro.

Cholesterolio ir gliukozės reguliavimas

Tyrimai su paukščiais rodo, kad karajos dervoje esantys junginiai gali mažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Žmogaus organizme tokio poveikio kol kas nepatvirtinta.

Laisvinantis poveikis

Didelėse karajos dervos dalelės sugeria daug vandens ir brinkdamos didina išmatų tūrį, dėl ko šis augalinės kilmės rišiklis naudojamas kaip tūrinis vidurius laisvinantis preparatas. Per daug suvartojus, arba esant nepakankamam skysčių kiekiui, derva gali sukelti žarnyno užsikimšimus ar stiprų viduriavimą.

Kitos galimos taikymo sritys

Karajos derva yra tyrinėjama kaip pagalbinė medžiaga lėtai išskiriamų vaistų gamyboje, taip pat kaip biosorbentas, galintis padėti šalinant sunkiuosius metalus iš aplinkos.

Dozavimas

Kol nėra aiškių tyrimų, veiksmingos ir saugios karajos dervos dozės nėra nustatytos, todėl rekomendacijos dėl dozavimo – neišsamios.

Vartojimas nėštumo ir žindymo laikotarpiu

Nėra pakankamai žinių apie karajos dervos saugumą nėščioms ar žindančioms moterims, todėl siūloma nevartoti šios medžiagos tokiu laikotarpiu.

Sąveika su kitais vaistais

Iki šiol nėra patikimų duomenų apie reikšmingas karajos dervos sąveikas su kitais vaistais ar preparatais.

Šalutiniai poveikiai

Alerginės reakcijos į karajos dervą pasitaiko retai. Paprastai šio produkto vartojimas nesukelia rimtų nepageidaujamų reiškinių, tačiau piktnaudžiavimas juo, ypač kai geriama per mažai skysčių, gali baigtis žarnyno ar net stemplės užsikimšimu. Yra aprašytas atvejis, kai žmogus, nuryjęs džiovintos dervos granulių be vandens, susidūrė su stemplės užsikimšimu.

Toksikologiniai aspektai

Remiantis ilgalaikiais laboratoriniais tyrimais, karajos derva laikoma saugia vartoti maiste normaliomis dozėmis – joje nepastebėta toksiškų ar mutageninių savybių.