Karpos: 3 tipai, gydymas ir profilaktika

Karpos – tai nepiktybiniai odos arba gleivinių (pavyzdžiui, burnos ar lytinių organų srityje) darinių pavidalo augliai. Jos būna labai įvairios – apvalios, plokščios, siūliškos ar net panašios į mažus žiedinius kopūstus. Dažnai jos nesukelia didelio diskomforto, tačiau augdamos ant pėdų gali sukelti skausmą vaikštant, o pastebimos vietose – priversti pasijusti nejaukiai dėl išvaizdos.

Karpos yra labai dažnos – jas bent kartą gyvenime patiria apie 1 iš 10 žmonių. Dažniau jos pasitaiko vaikams, žmonėms su nusilpusiu imunitetu, taip pat tiems, kurie nuolat dirba su žalia mėsa.

Kas sukelia karpas?

Pagrindinis kaltininkas – žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Šis virusas patenka į organizmą per pažeistą ar minkštą odą, ypač jei ji drėgna. Virusui patekus į audinius, pažeista vieta pradeda pernelyg greitai daugintis ląstelės, tad ten ima formuotis standus, storas darinis.

ŽPV turi daugybę atmainų – jų žinoma net per 100. Kiekviena gali paskatinti skirtingo tipo karpos atsiradimą. Nuo atmainos priklauso, kur ir kaip pasireikš karpa.

Galimi karpų tipai

Karpų rūšių yra keletas, jos išsiskiria savo išvaizda, dažniausiai pažeidžiamomis kūno vietomis ir viruso atmaina, kuri sukelia karpą.

Paprastosios karpos

Dažniausiai jas galima pastebėti ant rankų. Šios karpos žoliai nelygios, kietos, jų skersmuo gali būti nuo smeigtuko galvutės iki trintuko dydžio. Viduje kartais matyti tamsių taškučių – tai užakę smulkūs kraujagyslių galiukai. Tokias karpas dažniausiai sukelia HPV 2 ar 4 tipai.

Pėdų (padų) karpos

Šios karpos formuojasi ant pėdų padų paviršiaus. Dažniausiai jos būna įspaustos, plokščios, su mažais juodais kraujagyslių taškeliais paviršiuje. Laikui bėgant įauga giliau ir gali tapti itin skausmingos. Jas dažniausiai sukelia HPV 1, 2, 4, 27 ir 57 tipai.

Mozaičinės karpos

Tai plokšti, balzganai pilki taškeliai, kurie dažniausiai išsidėsto grupėmis ant pėdų pagalvių ar po kojų pirštais. Jas sukelia HPV 2 tipas.

Lytinių organų karpos

Jos atsiranda lytinių organų, išangės, burnos ar net makšties gleivinėse. Dažniausiai gana kietos, nelygios, gali būti šviesios arba rausvai pilkšvos. Dažnai primena žiedinius kopūstus, kartais būna vos matomos ar labai mažos. Dažniausiai net neskausmingos, bet gali erzinti ar šiek tiek kraujuoti. Didžioji dalis tokių karpų formuojasi dėl HPV 6 ir 11 tipų.

Plokščiosios karpos

Šios karputės yra lygios, žemesnės nei kitos, smulkios, linkusios atsirasti didesnėmis grupėmis ant veido, rankų, kaklo ar kojų. Jos būdingesnės vaikams ir paaugliams nei suaugusiems. Jas sukelia HPV 3, 10 ir 28 tipai.

Siūliškos karpos

Plonos, tarsi siūlai išaugusios karpos dažnai atsiranda aplink akis, nosį, burnos srityje. Šiam tipui įtakos turi HPV 1, 2, 4, 27 ir 29 tipai.

Kaip gydomos karpos?

Dauguma karpų nėra pavojingos ir gali išnykti savaime, nors kartais tam prireikia net kelių mėnesių ar metų. Jei dėl nusilpusio imuniteto karpos nedingsta ar plinta, gali prireikti medikų pagalbos.

Kai kuriais atvejais norint greičiau atsikratyti karpos, taikomas gydymas. Visgi karpos linkusios atsinaujinti, kai kuriais atvejais reikia ne vieno gydymo kurso. Nors norima rezultatų pasiekti greitai, dažniausiai prireikia kelių vizitų ar procedūrų.

Pagrindiniai gydymo metodai

• Užšaldymas skystu azotu. Medikas karpą apdoroja itin šaltu azotu, kol ji sušąla, vėliau iškyla pūslė ir ji atsilupta. Procedūra gali būti kartojama keletą kartų, dažnai atsiranda pūslės ar randai.
• Cantharidinas. Ant karpos užtepamas specialus skystis, kuris per savaitę sukelia pūslę ir nutraukia kraujo tiekimą karpai. Po savaitės vizito metu gydytojas pašalina negyvą darinio dalį.
• Vaistai nuo karpų. Kai kada naudojamos stipresnės nei laisvai parduodamos salicilo rūgšties formos, kartais į karpą leidžiami vaistai, pvz., bleomicinas, ar taikomi imunitetą stiprinantys kremai, kurie padeda organizmui kovoti su virusu.
• Chirurginis šalinimas. Jei kiti būdai neveiksmingi, gydytojas karpą paprasčiausiai fiziškai pašalina, dažniausiai su aštria kilpele ir elektros adata. Po tokios procedūros kartais lieka randas.
• Lazerinis gydymas. Intensyvaus lazerio spindulys sunaikina karpos audinį, tačiau taip pat gali likti randų.

Karpų gydymas namuose

Nedidelės, neprogresuojančios karpos gali būti gydomos ir namų sąlygomis. Dažniausiai naudojamos:

• Salicilo rūgšties preparatai. Paplitę geliai, tepalai ar pleistriukai, kurių veiklioji medžiaga tirpdo karpos audinį. Reikia tepti nuolat – procesas gali užtrukti kelias savaites ar net mėnesius. Apie 50–70 % paprastųjų karpų išnyksta naudojant šį būdą.
• Užšaldantys purškalai. Kai kuriuose vaistinėse būna laisvai parduodamų purškalų, skirtų mažoms karpoms užšaldyti namuose.
• Lipnios juostos metodas. Šiuo liaudišku būdu karpa dengiama lipnia juosta maždaug 6 dienas, tada nusegama, mirkoma šiltoje vandenyje ir nutrinama švelniu dildytuvu. Tuomet paliekama neuždengta 12 valandų ir ciklas kartojamas. Tyrimai rodo, kad šis metodas nėra labai veiksmingas, tad gydytojai jo nesiūlo.

Kategoriškai nerekomenduojama bandyti karpos pačiam pjauti ar plėšti – tai gali sukelti infekciją ar padėti virusui plisti.

Kaip apsisaugoti nuo karpų?

Virusas plinta per tiesioginį kontaktą: užtenka paliesti karpą, naudoti tas pačias asmenines priemones ar net, esant smulkiems įtrūkimams odoje, užkratas patenka per rankšluostį ar skutimąsi.

Patarimai, padedantys apsisaugoti

• Venkite liesti kitų žmonių karpas.
• Naudokite tik savo rankšluosčius, nagų žirkles, skustuvus ir pan.
• Nekandžiokite nagų, nenutraukinėkite odelių prie nagų.
• Rūpinkitės oda, kad ji būtų sveika ir neišsausėjusi.
• Esant žaizdelėms, jas užklijuokite pleistru.
• Viešose vietose (dušuose, baseinuose) avėkite šlepetes.
• Pasitarkite su gydytoju apie galimą vakcinaciją nuo ŽPV.

Lytinių organų karpų prevencija

• Santykiaukite tik su vienu ištikimu partneriu.
• Naudokite apsaugos priemones, pavyzdžiui, prezervatyvus.
• Nesimylėkite su žmogumi, kuriam matomi lytinių organų dariniai.
• Reguliariai tikrinkitės dėl lytiškai plintančių ligų.
• Pasitarkite apie skiepijimąsi nuo žmogaus papilomos viruso.

Kaip išvengti karpų plitimo, jei jų jau turite?

• Karpas uždenkite pleistru ar binteliu.
• Stenkitės jų neliesti ir nekrapštyti.
• Skusdami plaukelius aplink karpą, venkite jos liesti peiliuku.
• Jei ant pėdų – stenkitės laikyti jas sausas.
• Visuomet gerai nusiplaukite rankas po kontakto su karpomis.
• Turint lytinių organų karpų ar ŽPV, informuokite partnerį ir naudokite prezervatyvą lytinių santykių metu.

Atraskite svarbiausius faktus

Karpas sukelia ŽPV – jos gali būti pačiose įvairiausiose kūno vietose ir atrodyti labai skirtingai. Nors dažniausiai nėra pavojingos ir praeina savaime, kartais dėl skausmo ar estetinių priežasčių verta kreiptis dėl gydymo. Siekiant neprisidėti prie karpų plitimo, patariama uždengti karpas ir laikytis higienos reikalavimų – ypač kruopščiai plauti rankas po kontakto su jomis.