Kas sukelia apnašas arterijose?

Ant kraujagyslių sienelių besikaupiantys riebaliniai sankaupos vadinami apnašomis. Augant apnašų kiekiui, arterijos standėja ir susiaurėja, todėl prastėja kraujo tėkmė į įvairius organus ir audinius, kuriems reikalingas deguonies bei maistingųjų medžiagų turtingas kraujas. Tokie pokyčiai vadinami ateroskleroze, ir jie didina daug rimtų širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

Kaip susidaro apnašos

Širdies ir kraujagyslių sistemą veikia daugybė veiksnių. Apnašų formavimasis prasideda, kai ant arterijų sienelių pradeda kauptis cholesterolis, riebalai, kalcis, fibrinas ir ląstelinių atliekų dalelės. Ši mišri masė ilgainiui storina ir standina kraujagysles, siaurina jų spindį, trukdo kraujui tekėti.

Cholesterolis ir kitos medžiagos prilimpa prie arterijų sienelių. Kūnas į tai reaguoja siųsdamas baltuosius kraujo kūnelius – jie bando „suvirškinti“ susikaupusį cholesterolį, tačiau šis procesas sukelia uždegimą. Uždegiminis procesas skatina raumeninių ląstelių dauginimąsi, ant minkštų apnašų susidaro dangalas. Jei ši danga įplyšta, apnašos fragmentai gali užkimšti kraujagyslę ir sutrikdyti kraujo tekėjimą tam tikrame organe.

Kodėl cholesterolio perteklius žalingas

Organizme egzistuoja du pagrindiniai cholesterolio tipai: LDL ir HDL. LDL dažnai vadinamas „bloguoju“ cholesteroliu, nes jo perteklius kaupiasi kraujagyslėse, formuodamas apnašas. Tuo tarpu HDL, kitaip dar vadinamas „geruoju“ cholesteroliu, padeda pašalinti cholesterolio perteklių – jis nugabena cholesterolį į kepenis, iš kur šis pašalinamas.

Cholesterolis būtinas hormonų, vitamino D gamybai, virškinimo procesams. Tačiau organizmui reikia pusiausvyros: kai didėja LDL lygis, formuojasi apnašos. Skirtingi žmonės cholesterolio kiekį paveldi iš tėvų arba jį lemia jų gyvenimo būdas. Kai kurie organizmo bruožai nulemti genetiškai, tad polinkis į cholesterolio perteklių gali būti paveldimas.

Kokie veiksniai lemia apnašų susidarymą

Arterijose augančių apnašų rizika didėja dėl įvairių priežasčių. Didžiausią įtaką daro šie veiksniai:

• Riebus, daug sočiųjų ar transriebalų turintis maistas
• Padidėjęs kūno svoris – tai skatina trigliceridų kaupimąsi ir prisideda prie širdies ligų
• Fizinio aktyvumo stoka
• Amžius ir lytis – vyresniems žmonėms dažnai auga cholesterolio lygis, moterims po menopauzės gali mažėti HDL ir didėti LDL
• Paveldimumas – šeimoje pasitaikiusi ankstyva širdies liga ar cholesterolis gali padidinti riziką

Tačiau ne visi rizikos veiksniai priklauso nuo mūsų valios. Amžius ir genetika – tai tie parametrai, kurių pakeisti negalime, tačiau gyvenimo būdas, kaip mityba, fizinis aktyvumas ar žalingų įpročių atsisakymas, turi milžinišką reikšmę.

Kurie rizikos veiksniai svarbiausi

• Aukštas bendrojo cholesterolio ir LDL kiekis
• Padidėjęs kraujo spaudimas
• Rūkymas – siaurina kraujagysles, kelia spaudimą ir cholesterolį
• Atsparumas insulinui, dažnai susijęs su cukriniu diabetu
• Trauka priaugti svorio ar nutukimas
• Vyresnis amžius – vyrams rizika pradeda didėti nuo 45 metų, moterims – po 55 metų
• Šeimos istorija, kai giminėje pasitaikė ankstyva širdies liga

Kada pasireiškia simptomai

Kol apnašos tik pradeda kauptis, žmogus dažniausiai nieko nejaučia – simptomai pasireiškia tik tuomet, kai aterosklerozė smarkiai susiaurina ar užkemša arteriją. Dažniausiai apie užsikimšusias kraujagysles žmonės sužino tik tada, kai suserga širdies infarktu ar patiria insultą.

Pavyzdžiui, susiaurėjusios vainikinės arterijos gali sukelti krūtinės anginą, širdies ritmo sutrikimus ar dusulį. Jei užsikemša miego arterijos, gali pasireikšti insultui būdingi simptomai: staigi silpnumo banga, kalbos arba regos sutrikimai, galvos svaigimas, stiprus galvos skausmas arba sąmonės praradimas.

Geriausi būdai sumažinti apnašų grėsmę

Siekiant užkirsti kelią aterosklerozei ir sumažinti apnašų susiformavimą, didžiausią efektą turi kasdieniai įpročiai. Ekspertai pataria atsisakyti rūkymo, daugiau judėti ir pasirinkti tokią mitybą, kuri riboja perdirbtus produktus bei gyvūninės kilmės riebalus.

Naudinga rinktis Viduržemio jūros tipo mitybą: pagrindą sudaro vaisiai, daržovės, ankštiniai, pilno grūdo produktai, alyvuogių aliejus, riešutai ir žuvis; mėsa, sūris ir vynas – tik nedideliais kiekiais.

• Riboti sočiųjų riebalų ir pridėtinio cukraus
• Daugiau vaisių, daržovių, žuvies, paukštienos, avižų ar kitų neskaldytų grūdų
• Reguliariai mankštintis – bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aktyvumo per savaitę
• Stebėti cukraus kiekį kraujyje, ypač sergantiesiems diabetu
• Valdyti kraujo spaudimą, jei jis linkęs didėti

Net taikant visas gyvenimo permainas, susikaupusios apnašos iš arterijų visiškai neišnyks. Tačiau cholesterolio mažinimas gali sumažinti apnašų kiekį, ypač minkštose ataugose. Kai kuriais atvejais gydytojas gali paskirti vaistus – pavyzdžiui, statinus, mažinančius blogojo cholesterolio kiekį, arba vaistus, mažinančius cholesterolio įsisavinimą žarnyne.

Kada tikrinti cholesterolio lygį

Kad galėtumėte laiku užbėgti už akių širdies ir kraujagyslių ligoms, svarbu reguliariai tikrintis cholesterolio kiekį kraujyje. Suaugusiems rekomenduojama tai atlikti kas keletą metų, o sulaukus 40-ties, medikai gali pasiūlyti dar dažnesnį sekimą, priklausomai nuo amžiaus, šeimos ligų istorijos bei kitų rizikos veiksnių. Pagal rezultatus gydytojas parinks tinkamiausią būdą – pakaks gyvenimo būdo pokyčių ar prireiks vaistų, ar abiejų kartu.