Kas sukelia klasterinius galvos skausmus?

Kalbant apie klasterinius galvos skausmus, dažnai galima išgirsti apie įvairius veiksnius, galinčius juos sukelti. Nors tyrimų šia tema nėra daug, pastebima, kad kiekvienas žmogus gali turėti skirtingus suklasterinių galvos skausmų sukėlėjus ar susijusius veiksnius.

Galimi klasterinių galvos skausmų sukėlėjai

Kaip ir migrenos atveju, nustatyti, kas tiksliai iššaukia jūsų klasterinius galvos skausmus, gali būti sudėtinga. Dalis veiksnių priklauso nuo individualių savybių, o kai kurių — pavyzdžiui, paveldimumo — pakeisti neįmanoma.

• Alkoholiniai gėrimai ir rūkymas
• Didesnis aukštis — pavyzdžiui, buvimas kalnuose
• Ryški šviesa, įskaitant saulę
• Intensyvus fizinis aktyvumas
• Aukšta temperatūra ar karštis (karšti orai, vonios)
• Maistas, kuriame daug nitritų (dešros, rūkyti mėsos gaminiai)
• Didelis kavos kiekis
• Medikamentai, tokie kaip nitroglicerinas
• Kokainas
• Anksčiau patirta galvos trauma
• Paveldimumas (klasteriniai skausmai kai kuriose šeimose gali būti dažnesni)
• Stiprus emocinis stresas (nors pastebėtas retai)

Tyrimuose nustatyta, kad rūkymas gali būti vienas iš pagrindinių klasterinių galvos skausmų asociacijų. Pavyzdžiui, viename tyrime beveik 8 iš 10 asmenų, kenčiančių nuo epizodinių klasterinių skausmų, rūkė, o tarp lėtinių skausmų patiriančiųjų rūkymo paplitimas siekė net 88 procentus.

Didelis alkoholio vartojimas (daugiau nei 10 gėrimų per dieną) dažnesnis tarp žmonių su lėtine šios ligos forma, o piktnaudžiavimas kava (virš šešių puodelių kasdien) pasitaikė daugiau nei trečdaliui lėtinių ligonių.

Kaip valdyti galvos skausmo sukėlėjus?

Reikėtų žinoti, kad tai, jog raktažodis ar įprotis pasikartoja kartu su galvos skausmais, dar nereiškia tiesioginės priežasties. Dažniau tai įvairių veiksnių, paveldimumo ir aplinkos sąveika, dėl ko tampame jautresni tokiems priepuoliams.

Vis dėlto, jei manote, jog tam tikras įprotis ar veiksnys lemia jūsų klasterinių skausmų priepuolius, verta apie tai pasikalbėti su savo gydytoju. Kartais gyvenimo būdo pokyčiai ar žalingų įpročių atsisakymas gali sumažinti galvos skausmų dažnumą.

Kada verta vesti dienoraštį?

Norint geriau suprasti savo skausmų kilmę, gali būti naudinga pradėti vesti užrašus apie kasdienę veiklą ir savijautą. Tokie užrašai padeda išsiaiškinti galimus sukėlėjus ir laiku pastebėti pasikartojančius dėsningumus. Įtraukite šiuos punktus:

• Kada, ką valgėte
• Kiek ir kada miegate
• Vartojami vaistai bei maisto papildai
• Alkoholio suvartojimas
• Rūkymo įpročiai
• Kavos ar kitų kofeino turinčių gėrimų vartojimas
• Sportavimas ar kita stipresnė fizinė veikla
• Pagrindiniai pokyčiai kasdienėje rutinoje (pvz., atostogos, išvykos, šventės)

Gyvenimo būdo pokyčiai ir pagalba

Kovojant su klasteriniais galvos skausmais, dažniausiai rekomenduojamas kompleksinis požiūris: derinama medikamentinė profilaktika ir gyvenimo būdo pokyčiai. Svarbu dirbti kartu su sveikatos specialistu, kad pavyktų sumažinti priepuolių dažnį ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Būkite aktyvūs, stebėkite savo kasdienybę ir nebijokite ieškoti pagalbos. Klasteriniai galvos skausmai gali būti sunkūs, tačiau su tinkamais sprendimais įmanoma jaustis daug geriau.