Kas yra anafilaksija?

Anafiksija yra reta, bet labai pavojinga būklė, kuri gali paveikti daugelį organizmo sistemų tuo pačiu metu. Dažniausiai ją sukelia alergenai, tokie kaip tam tikri maisto produktai, vabzdžių įgėlimai, vaistai ar lateksas. Reakcija apima ne tik odą ar gleivines, bet ir kvėpavimo takus, virškinimo traktą bei širdies ir kraujagyslių sistemą.

Anafiksijos požymiai

Atpažinti, ar ištiko itin sunki alerginė reakcija, nėra paprasta, nes šių reakcijų spektras labai platus. Lengvos formos gali apsiriboti tik odos bėrimu bei niežuliu, tačiau sunkios, anafilaksinės reakcijos dažnai paveikia kelias kūno sistemas vienu metu. Dažnai pasireiškia odos niežėjimas, dilgėlinė, paraudimas, tačiau kai kuriems žmonėms odos simptomai gali ir nepasireikšti.

Būdingiausi anafilaksijos simptomai:

• Odos niežulys
• Dilgėlinė
• Paraudimas
• Gerklės perštėjimas ar susiaurėjimas
• Lūpų tinimas
• Liežuvio ar gerklės patinimas
• Pykinimas ir vėmimas
• Viduriavimas
• Pilvo spazmai
• Švokštimas
• Kvėpavimo sunkumas
• Dusulys
• Širdies plakimo pojūtis
• Galvos svaigimas
• Kraujospūdžio kritimas
• Širdies sustojimas

Anafiksija dažniausiai prasideda staiga – simptomai išryškėja per 30–60 minučių nuo kontakto su alergenu. Kai kuriais atvejais, ypač vaikams, būklė gali pablogėti praėjus kelioms valandoms po pradinio pagerėjimo (bifazis atsakas). Labai retais atvejais simptomai gali trukti net keletą dienų ar savaičių.

Kodėl atsiranda anafiksija?

Anafiksija gali ištikti bet ką, net ir tuos, kurie iki tol nebuvo žinoję apie jautrumą konkrečiam alergenui. Dažniausiai pagrindiniai sukelėjai yra:

• Maisto produktai – pienas, kiaušiniai, kviečiai, soja, riešutai, žemės riešutai, žuvis, jūros gėrybės
• Vabzdžių nuodai (bitės, skruzdėlės)
• Vaistai – penicilinas, kai kurie antibiotikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, geriami vaistai nuo uždegimo
• Lateksas
• Neįvardyti (idiopatiniai) veiksniai

Nors daugeliui anafiksiją sukelia aiškūs veiksniai, kai kuriems žmonėms priežastis lieka neaiški. Didžiausią pavojų kelia anafiksija, sukelta vaistų ligoninėje, o tarp namų aplinkoje sergančiųjų dažniausi kaltininkai – tam tikri maisto produktai.

Kas padidina riziką?

• Amžius virš 65 metų
• Mastocitozė (kai organizme kaupiasi tam tikros imuninės ląstelės)
• Kiti sveikatos sutrikimai – širdies, plaučių ligos
• Vartojami tam tikri vaistai
• Įgimtos ar įgytos alergijos

Pastebėta, kad šiauriniuose regionuose anafiksijos atvejų fiksuojama daugiau negu pietiniuose.

Analfiksijos gydymas

Kilus anafiksijai, būtina kuo greičiau suleisti adrenalino (epinefrino). Specialūs automatiniai švirkštikliai (pvz., EpiPen ar kiti) veikia greitai ir nesudėtingai – tiesiog pasirinkite šlaunį, nuimkite apsauginį dangtelį bei paspauskite mygtuką. Tai svarbu atlikti net jei nesate tikri, ar simptomus sukėlė būtent alerginė reakcija. Po injekcijos žmogų būtina nugabenti į gydymo įstaigą tolimesniam stebėjimui.

Kiti gydymo būdai gali būti taikomi kartu su adrenalinu – bronchus plečiantys vaistai, skysčiai, deguonis, antihistamininiai preparatai. Jei kvėpavimo takai yra itin smarkiai pažeisti, prireikus atliekama intubacija ar net gaivinimas.

Skubi pagalba patyrus anafiksiją

Pagalba gydymo įstaigoje apima adrenalino leidimą visais atvejais – tai svarbiausias ir neatidėliotinas žingsnis. Prireikus taikomi ir kiti metodai:

• Antihistamininiai vaistai
• Bronchus plečiantys vaistai, jei pasireiškia švokštimas
• Veniniai skysčiai esant žemam kraujospūdžiui
• Papildomas deguonis
• Kvėpavimo takų atlaisvinimas (intubacija)
• Širdies veiklos gaivinimas

Kaip išvengti anafiksijos ateityje?

Vienas svarbiausių būdų apsisaugoti – kuo kruopščiau vengti žinomų alergenų. Žmonėms, patyrusiems stiprią alerginę reakciją arba kuriems yra didesnė rizika, būtina visada turėti adrenalino švirkštiklį. Svarbu tiek sekti galiojančias vaisto atsargas, tiek nuolat atnaujinti receptą.

Nors adrenalino švirkštikliai galioja apie 1,5 metų, jų veiksmingumas išlieka net ir senstant – dalį vaisto suleidus, nauda vis tiek išlieka. Geriau panaudoti pasenusį švirkštiklį nei neturėti jokios galimybės gyvybiškai svarbiam gydymui.

Perspektyvos ir prognozė

Nors anafiksija gali būti mirtina, išlieka labai reta – šią būklę per gyvenimą patiria mažiau nei 2% žmonių. Vis dėlto, pastaraisiais metais pasitaiko daugiau atvejų, kai dėl anafiksijos prireikia hospitalizacijos. Tai gali būti susiję ne tik su dažnėjančiomis alergijomis, bet ir geresniu ligos atpažinimu ar ankstyvesniu gydymu.

Nors mirtinos anafiksijos yra labai retos, visiems, kurie yra patyrę stiprias alergines reakcijas ar turi didesnę riziką (pvz., serga astma, yra vyresnio amžiaus ar serga plaučių ligomis), rekomenduojama visuomet turėti adrenalino švirkštiklį – tai gali išgelbėti gyvybę.