Kas yra burnos vėžys?

Burnos vėžys – tai viena iš galvos ir kaklo vėžio rūšių, kai burnos gleivinėje atsiranda nekontroliuojamai besidauginančios pakitusios ląstelės. Šis vėžys gali išsivystyti skruostų, dantenų, gomurio, liežuvio ar lūpų audiniuose. Kartais šiai grupei priskiriami ir ryklės navikai, apimantys minkštąjį gomurį, liežuvio šaknį, ryklės sieneles ir tonziles.

Simptomų įvairovė

Dažniausiai burnos vėžys pasireiškia ilgai negyjančia žaizdele ar pastoviu skausmu burnoje. Kiti galimi požymiai:

• Baltos (leukoplakijos) arba raudonos (eritroplakijos) dėmės burnos gleivinėje
• Opelė ar įtrūkimas lūpoje, kuris neatsinaujina
• Kraujavimas iš burnos be aiškios priežasties
• Skausmas ar diskomfortas kramtant
• Padidėję limfmazgiai arba gumbelis kakle
• Apčiuopiamas patinimas žandikaulio srityje
• Rijimo, kalbėjimo ar liežuvio judinimo sunkumai
• Nutirpimas liežuvyje ar dalyje burnos
• Praplėtę ar klibantys dantys, netinkantys protezai
• Išliekantis blogas burnos kvapas

Rizikos veiksniai ir priežastys

Tiksliai nustatyti, kodėl atsiranda burnos vėžys, dažniausiai nepavyksta, tačiau aiškiai žinomi veiksniai, didinantys susirgimo riziką:

• Tabako vartojimas – didžiausias rizikos veiksnys. Rūkyti arba kramtomieji tabako gaminiai stipriai padidina vėžio atsiradimo tikimybę tiek burnos, tiek ryklės srityje
• Didelis alkoholio vartojimas – ypač kai jis derinamas su rūkymu
• Žmogaus papilomos viruso (ŽPV), ypač 16 tipo, infekcija. Dažniau siejama su ryklės nei burnos vėžiu
• Maistas, kuriame trūksta vaisių ir daržovių
• Per didelė saulės spindulių ekspozicija (didina lūpų vėžio riziką)
• Susilpnėjusi imuninė sistema
• Paveldimos ligos ar genetiniai sindromai, pavyzdžiui, Fanconi anemija
• Betelio riešutų kramtymas, dažnai maišomas su tabaku

Vyrams burnos vėžys nustatomas dažniau nei moterims, nes jie dažniau rūko ir vartoja alkoholį. Dažniausiai ši liga nustatoma vyresniems nei 55 metų asmenims, tačiau didėjant infekcijų, susijusių su ŽPV, skaičiui, vis jaunesni žmonės susiduria su burnos vėžiu.

Kaip nustatoma diagnozė

Pirmieji vėžio požymiai dažniausiai pastebimi gydytojui ar odontologui patikros metu, apžiūrint burnos gleivinę ir kaklo sritį. Kilus įtarimui dėl vėžio, pacientas nukreipiamas pas specialistą – dažniausiai ausų, nosies ir gerklės gydytoją ar burnos chirurgą.

Apgalima išsamesnė galvos ir kaklo apžiūra, kartais atliekama su specialiu endoskopu. Jeigu rastos įtartinos vietos, imamas audinio mėginys (biopsija), kuris ištiriamas laboratorijoje. Patvirtinus vėžį, nustatoma ligos stadija, kuri parodo, kiek plačiai išplitęs navikas ir ar pažeisti limfmazgiai. Kaip pagalba diagnozei ir stadijavimui gali būti atliekami magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos, pozitronų emisijos tomografijos tyrimai bei rentgeno nuotraukos. Kartais taikomas ir bario tyrimas, vertinant stemplės ir skrandžio pažeidimus.

Vėžio stadijos nusako naviko dydį, išplitimą į limfmazgius bei kitus audinius. Pradinėse stadijose vėžinės ląstelės būna tik burnos gleivinėje, vėliau gali išsiplėsti į limfmazgius, o dar sudėtingesniais atvejais – į kitus audinius.

Gydymo būdai

Burnos vėžio gydymo taktika pasirenkama atsižvelgiant į naviko vietą, išplitimą ir paciento būklę. Dažniausias gydymo metodas yra operacija, kurios metu pašalinamas vėžinis audinys. Dažnai kartu pašalinami ir pažeisti ar įtariami kaklo limfmazgiai. Operacijas atlieka burnos, veido ir žandikaulių chirurgai, kurie pasitelkia tiek naviko pašalinimo, tiek rekonstrukcijos metodus, norėdami atstatyti pažeistas funkcijas.

Esant didesniam ar vėliau diagnozuotam navikui, skiriama ir radioterapija. Spindulinis gydymas veikia tiesiogiai vėžio ląsteles, sunaikina jų DNR, todėl jos nebegali daugintis. Kitiems pacientams taikoma chemoterapija – vaistai, kurie žaloja vėžines ląsteles, pristabdo jų augimą ir dauginimąsi. Chemoterapija dažnai derinama su radioterapija (chemoradioterapija) arba taikoma operacijos išvakarėse, siekiant sumažinti naviko apimtį, arba po operacijos – kad būtų sunaikintos likusios vėžinės ląstelės.

Jei vėžys yra išplitęs ar grįžta po gydymo, gali būti skiriami taikiniai vaistai, tokie kaip cetuksimabas, kuris blokuoja konkrečius baltymus vėžio ląstelėse ir taip stabdo augimą bei plitimą. Be specifinio gydymo, labai svarbi pagalbinė priežiūra: skirti dėmesio skausmo valdymui, mitybos palaikymui ir kasdieniam komfortui.

Kaip susidoroti su liga

Burnos vėžio diagnozė ir gydymas dažnam žmogui sukelia daug emocinių ir praktinių sunkumų. Psichologiniai išgyvenimai gali būti susiję su nuovargiu, gydymo šalutiniais pojūčiais, mitybos ar kalbos sunkumais, o taip pat su kasdieniais rūpesčiais dėl darbo, finansų ar santykių.

Svarbiausia – nepamiršti, kad kuo anksčiau randama liga, tuo didesnė visaverčio išgijimo tikimybė. Deja, daugeliu atvejų burnos vėžys nustatomas vėlai. Tačiau pastaraisiais metais vis daugiau gydytojų atlieka detalias burnos apžiūras, o žmonės skatinami reguliariai tikrintis savarankiškai ir pastebėję bet kokius pakitimus – nedelsti kreiptis į gydytoją.