Kas yra dilgėlinė ir kaip ją gydyti?

Kiekvienas žmogus bent kartą gyvenime gali susidurti su dilgėline – tai nemaloni odos reakcija, kai staiga atsiranda iškilimų ar pleistrų, neretai lydimų niežulio ar paraudimo. Dilgėlinė dažnai sukelia diskomfortą, bet paprastai nėra pavojinga gyvybei ir linkusi praeiti savaime. Dažniausiai simptomus malšina specialūs medikamentai nuo alergijos ar namų priemonės.

Kaip atrodo dilgėlinė

Dilgėlinės bėrimo vietos pasireiškia iškiliomis, blyškiomis ar rausvomis dėmėmis (taip vadinamomis papulėmis). Paspaudus tokį išbėrimą, jo centras nublanksta. Šias vietas dažnai supa paraudusi oda, ir tokia būklė gali trukti tik keletą minučių, o kartais – iki paros.

Paraudimas atsiranda dėl padidėjusios kraujotakos paviršinėse odos kraujagyslėse. Šviesios odos žmonėms ji atrodo raudona, o tamsesnio gymio – gali atrodyti patamsėjusi. Esant dilgėlinei, kartais pasireiškia ir gilesnių audinių patinimas (angioedema).

Kaip nustatyti, ar tai dilgėlinė

Ne visuomet lengva iš karto suprasti, kas sukėlė odos bėrimą – ar tai dilgėlinė, ar kita būklė. Jei bėrimas nepraeina daugiau nei šešias savaites, apima didelę kūno dalį ar reikalinga tikslesnė diagnostika, vertėtų kreiptis į odos ligų gydytoją arba specialistą, konsultuojantį dėl alergijų.

• Kraujo tyrimai gali padėti įvertinti, ar organizmas produkuoja antikūnus prieš alergenus.
• Tiriama ir odoje atliekamais dūrio mėginiais.

Neretai net ir po visų tyrimų tikroji ilgalaikės dilgėlinės priežastis lieka nenustatyta – apie pusė sergančiųjų taip ir nesužino ją sukėlusio veiksnio.

Pagrindinės priežastys

Apie penktadalis žmonių gyvenime patiria dilgėlinę, o dažniausiai ją sukelia imuninės sistemos reakcija į tam tikrą alergeną. Susidūrusi su dirgikliu, organizmas išskiria histamino – būtent ši medžiaga lemia bėrimą, niežulį ir kitus tipinius simptomus.

Bendrąsias dilgėlinės priežastis galima suskirstyti į keletą grupių:

• Maisto produktai – daugelis žmonių reaguoja į kiaušinius, pieną, žemės riešutus ar jūrų gėrybes.
• Vaistai – ypač antibiotikai, aspirinas, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ar opioidiniai preparatai.
• Aplinkos alergenai – naminių gyvūnų pleiskanos, žiedadulkės, lateksas.
• Fiziniai veiksniai – prakaitas, stresas, intensyvus fizinis krūvis, saulė, šaltis ar net aptempti drabužiai.

Dilgėlinę taip pat gali sukelti virusinės (pvz., mononukleozė, kvėpavimo takų infekcijos, virusinis hepatitas) ar bakterinės (sinusitas, dantų abscesas, mikoplazmų sukelti susirgimai) ligos.

Yra atvejų, kai dilgėlinę išprovokuoja lėtinės ligos, pavyzdžiui, autoimuninės (vilkligė, celiakija, vitiligo, skydliaukės ligos), kai kurios infekcijos arba net onkologinės ligos.

Kaip sau padėti esant dilgėlinei

Nemaža dalis žmonių palengvėjimą pajunta naudodami paprastus būdus namuose, net jei tiksli priežastis neaiški. Rekomenduojama:

• Keliskart per dieną priglausti ant niežinčios odos šalto kompreso (ledų, įvyniotų į audeklą).
• Vengti perkaitimo, karštų vonių, staigių temperatūrų pokyčių.
• Rengtis laisvais, orui pralaidžiais drabužiais.
• Vartoti nereceptinius antihistamininius vaistus nuo niežulio (pasitarus su gydytoju ar vaistininku).
• Stengtis kuo mažiau nervintis – stresas stiprina simptomus.

Esant ilgalaikei, sunkiai suvaldomai dilgėlinei, gali būti paskirti specifiniai vaistai, skirti imuninės sistemos veiklai slopinti.

Kada būtina skubiai kreiptis pagalbos

Dilgėlinė dažniausiai nepavojinga, tačiau kai kurie simptomai rodo būtinybę nedelsiant gauti pagalbą:

• Pasunkėjęs ryjimas ar kvėpavimas.
• Stiprus galvos svaigimas, silpnumas.
• Greitas širdies plakimas.
• Veido, burnos ar gerklės tinimas.

Dilgėlinė kartais gali sukelti sunkią alerginę reakciją – anafilaksiją, kuri užkemša kvėpavimo takus.

Ar dilgėlinė užkrečiama?

Ši odos reakcija nėra užkrečiama – jos neįmanoma perduoti kitam žmogui, net jei bėrimas apima didelį paviršių. Tačiau dilgėlinė gali sugrįžti po kurio laiko, ypatingai jei nepavyksta išvengti ją sukeliančio veiksnio.

Pagrindiniai akcentai

Dilgėlinė – tai organizmo imuninis atsakas, kuris lemia greitai atsirandančius, niežtinčius išbėrimus. Ši būklė dažniausiai savaime išnyksta, tačiau efektyviai padėti gali vaistai, vengimas dirgiklių, šalinant stresą bei pasitelkiant namų priemones. Jeigu pacientas pastebi pavojingus požymius, būtina skubiai kreiptis į gydytoją.