Kas yra funkcinė diarėja?

Funkcinė diarėja – tai ilgiau trunkantis viduriavimas, kuriam nenustatoma aiški priežastis. Nors žarnynas fiziškai atrodo sveikas ir nėra jokių pastebimų pažeidimų ar ligos požymių, simptomai pasižymi pasikartojančiu žarnyno sutrikimu.

Svarbu suprasti, kad net jei neaišku, kas sukelia šį sutrikimą, nemalonūs pojūčiai yra tikri ir juos būtina gydyti. Negydoma funkcinė diarėja ilgainiui gali lemti papildomas sveikatos problemas, todėl verta pasvarstyti apie mitybos ir gyvenimo būdo pokyčius ar medikamentinį gydymą.

Kas yra funkcinė diarėja

Funkcinė diarėja priklauso vadinamiesiems funkciniams virškinamojo trakto sutrikimams. Tai diagnozė, nustatoma tuomet, kai nėra kitų identifikuojamų ligų ar aiškių struktūrinių pakitimų, tačiau žmogui pasireiškia šie požymiai:

• Vandeningos ar skystos išmatos
• Viduriavimas neskausmingas
• Mažiausiai 75% tuštinimosi atvejų būna viduriavimas
• Simptomai trunka bent 6 mėnesius, iš kurių nepertraukiamai 3 mėnesius
• Nerandama priežastis nei pagal tyrimus, nei pagal klinikinius požymius

Kuo skiriasi nuo dirgliosios žarnos sindromo?

Funkcinė diarėja panaši į dirgliosios žarnos sindromą su vyraujančiu viduriavimu (IBS-D), todėl dažnai laikoma viena iš pastarojo formų. Išskirtinis skirtumas – funkcinė diarėja nepasižymi viduriavimo metu atsirandančiu skausmu, o tokio tipo dirgliosios žarnos sindromas dažnai sukelia pilvo spazmus ar diskomfortą.

Abu sutrikimai susiję su neaiškios kilmės pasikartojančiu viduriavimu, dažnai pasireiškia pūtimu, gausiu dujų susidarymu, gleivėmis išmatose, skubiu noru tuštintis arba jausmu, kad žarnynas iki galo neištuštėjo.

Kaip nustatoma diagnozė

Diagnozuojant funkcinę diarėją, gydytojas iš pradžių atlieka kruopščią apžiūrą, surenka išsamią gyvenimo ir ligų anamnezę. Toliau skiriami įvairūs tyrimai, pavyzdžiui, kraujo rodiklių analizė ar išmatų ištyrimas. Tik panaikinus kitų virškinimo sutrikimų, infekcijų ar struktūrinių žarnyno ligų tikimybę, galima patvirtinti funkcinę diarėją.

Esant poreikiui, gali būti atliekami papildomi tyrimai: pilvo echoskopija, kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas. Kai kuriais atvejais prireikia endoskopinių tyrimų – kolonoskopijos ar gastroskopijos, siekiant atmesti rimtesnes ligas.

Ligos, kurias būtina atmesti

• Virškinamojo trakto infekcijos – dažniausiai būna trumpalaikės, tačiau ilgalaikė infekcija išmatų tyrime gali paaiškinti užsitęsusį viduriavimą.
• Vaistų sukeltas viduriavimas – kai kurie medikamentai gali sukelti laisvesnes išmatas, net jei anksčiau šalutinis poveikis nepasireikšdavo.
• Mitybos veiksniai – tam tikri maisto produktai ar jų netoleravimas be skausmo sukelia viduriavimą. Jeigu išmatos pasidaro vandeningos visada suvalgius tam tikro maisto, tai gali būti vertinga užuomina.
• Celiakija – gali išsivystyti bet kuriame amžiuje, dažnai susijusi su jautrumu gliutenui, tačiau diarėja gali atsirasti ir be aiškios dietos sąsajos.
• Gliuteno netoleravimas – vis dažniau pasireiškia populiacijoje. Kelių savaičių laikymasis dietos be gliuteno gali padėti suprasti, ar simptomai susilpnėja.
• Laktozės netoleravimas – gana dažnas, būdingas viduriavimas ir nebūtinai lydintys spazmai po pieno produktų.
• Fruktozės netoleravimas – sunkiau aptinkamas, išvalius iš mitybos fruktozę turinčius produktus galima išsiaiškinti jos įtaką.
• Nutrūkęs maisto medžiagų pasisavinimas po chirurginių intervencijų – dažniausiai susiję su operacijomis, kurių metu pašalinama dalis virškinimo sistemos.
• Virškinamojo trakto navikai – be viduriavimo, gali sukelti svorio kritimą, kraujavimą, įvairius kitus simptomus.
• Autonominė neuropatija – dažnai išsivysto dėl ilgalaikio piktnaudžiavimo alkoholiu ir sutrikdo nervų funkciją žarnyne.

Funkcinė diarėja dažniau pasireiškia, jei žmogus anksčiau buvo atlikta tulžies pūslės šalinimo operacija.

Funkcinės diarėjos gydymas

Dažniausiai stengiamasi koreguoti mitybą, ribojant dirginančius produktus ir palaipsniui didinant skaidulų kiekį racione. Jei suvokiama, kad stresinės situacijos skatina simptomus, pravartu išmokti streso valdymo būdų.

Gydytojas, priklausomai nuo individualios situacijos, gali rekomenduoti šias priemones ir vaistus norint sumažinti viduriavimą:

• Vaistus, mažinančius žarnyno motoriką (pvz., loperamidas)
• Preparatus, slopinančius spazmus
• Antibiotikus, veikiančius tik žarnyne
• Vaistus, surišančius tulžies rūgštis
• Tam tikro tipo antidepresantus lėtiems žarnyno judesiams reguliuoti

Kiekvienas atvejis – individualus, todėl gydymo pasirinkimai gali skirtis priklausomai nuo simptomų stiprumo ir kitų sveikatos aspektų. Svarbiausia yra nemenkinti viduriavimo požymių ir nedelsti ieškant pagalbos – savijauta pagerės, jei bus atsižvelgta į visus galimus aspektus.