Kas yra Greivso liga?

Grave’o liga – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių skydliaukė ima gaminti per daug hormonų (tai vadinama hipertiroze). Šią būklę sukelia autoimuninė organizmo reakcija: imuninė sistema klaidingai atakuoja skydliaukę ir paskatina ją veikti per stipriai.

Grave’o ligos požymiai

Daugelis Grave’o ligos simptomų yra tokie patys kaip ir kitų hipertirozės formų. Tačiau yra tam tikrų požymių, kurie būdingi būtent šiai ligai:

• Svorio mažėjimas nepakeitus mitybos
• Sustiprėjęs širdies plakimas (palpitacijos)
• Sukrėstas, neramus jausmas, dirglumas
• Nuovargis, raumenų silpnumas
• Rankų drebėjimas
• Miego problemos, nemiga
• Padidėjęs prakaitavimas, sunkiai pakeliamas karštis
• Dažnas tuštinimasis ar viduriavimas
• Išsausėję arba slenkantys plaukai
• Dusulys
• Padidėjęs ar kartais sumažėjęs apetitas
• Problemos dėl vaisingumo
• Nereguliarus menstruacinis ciklas
• Galvos svaigimas
• Paviršutiniškai padidėjęs kraujospūdis

Kartais Grave’o liga pasireiškia goiteriu – padidėjusia skydliauke, matoma ar paaštrėjusia kaklo srityje.

Specifiniai Grave’o ligos simptomai

• Oftalmopatija – apie trečdaliui sergančiųjų akys tampa išsipūtusios arba dirgliai reaguoja į šviesą, aplink akis jaučiamas spaudimas, gali silpnėti regėjimas. Tai siejama su uždegiminiu procesu, kuris pažeidžia akies audinius.
• Odos pokyčiai – gali atsirasti pabrinkimų, odos sustorėjimo, niežėjimo, dažniausiai blauzdų srityje. Retais atvejais išsivysto akropachija – pirštų ir kojų pirštų deformacijos.

Negydant liga ilgainiui gali sukelti ir pavojingesnių komplikacijų – pavyzdžiui, sumažinti kaulų tankį, skatinti širdies ligų vystymąsi. Itin retai pasitaiko ir vadinamoji skydliaukės audra – stipri reakcija, kuri pavojinga gyvybei, pasireiškianti staigiu karščiavimu, labai greitu širdies ritmu ir kraujospūdžiu.

Grave’o ligos priežastys

Šios ligos ištakos – autoimuninė reakcija: organizmas pradeda gaminti antikūnus, kurie veikia skydliaukės ląsteles. Svarbiausias antikūnas, randamas esant Grave’o ligai, imituoja natūralų organizmo hormoną TSH ir skatina skydliaukę nuolat išskirti daugiau hormonų.

• Dažniausiai liga nustatoma jaunesniems nei 40 metų žmonėms.
• Moterims Grave’o liga pasitaiko dažniau nei vyrams.
• Rizika padidėja nėštumo metu.
• Šeimos narių polinkis susirgti Grave’o liga ar kitais autoimuniniais sutrikimais irgi padidina riziką.
• Kiti autoimuniniai sutrikimai, pavyzdžiui, vilkligė, susiję su didesne tikimybe susirgti šia liga.
• Rūkymas – svarbus rizikos veiksnys.

Nors kartais minima, kad stiprus stresas galėtų būti susijęs su Grave’o ligos pradžia, moksliniais tyrimais ši sąsaja nėra vienareikšmiškai pagrįsta.

Kaip nustatoma Grave’o liga

Pirmiausia gydytojas įvertins jūsų simptomus ir apžiūrės jus. Dažnai atliekami ir kraujo tyrimai: tikrinama, kiek organizme yra TSH, laisvojo T4 arba T3. Jei jų kiekis padidėjęs, tai rodo hipertirozę.

Norint tiksliai nustatyti, ar būtent Grave’o liga sukelia simptomus, gali būti tiriami antikūnai kraujyje, o prireikus atliekamas skydliaukės ultragarsinis tyrimas ar kiti vaizdo tyrimai.

• Apžiūros metu gali būti aptiktas padidėjęs skydliaukės dydis, padažnėjęs širdies ritmas, drebėjimas, jautri ar drėgna oda.
• Kartu su goiteriu pasireiškiantis akių ar odos pakitimas būdingas būtent Grave’o ligai.

Gydymo galimybės

Yra keletas būdų, kaip sumažinti pernelyg aktyvią skydliaukės veiklą:

• Antitiroidiniai vaistai – jie stabdo skydliaukės hormonų gamybą, blokuodami jodą. Dažniausiai vartojami metimazolis, karbimazolas ar propiltiouracilas.
• Radioaktyvusis jodas – tokio gydymo metu sunaikinama dalis ar visa skydliaukės audinio, o hormonų kiekis sumažėja. Kai kada po šio gydymo gali išsivystyti hipotirozė (skydliaukės nepakankamumas).
• Operacija – dalies arba visos skydliaukės šalinimas taikomas retai, dažniausiai jei negalima gydyti kitais būdais. Po operacijos prireikia nuolatinio skydliaukės hormonų pakaitinio gydymo.

Pagalba valdyti simptomus

Be pagrindinio gydymo, gali prireikti ir papildomų vaistų. Pavyzdžiui, beta adrenoreceptorių blokatoriai sumažina širdies plakimo dažnį, padeda sureguliuoti kraujospūdį. Hipertenziją galima koreguoti ir sveika gyvensena: daugiau judėti, sumažinti suvartojamos druskos kiekį, mažinti kūno svorį, išmokti atsipalaidavimo metodų.

Esant akių pažeidimui, lengvos būklės dažniausiai gydyti nereikia, bet sunkesniais atvejais gali būti skiriami steroidai, specifiniai vaistai ar net operacija. Odą dažniausiai gydoma vietinėmis priemonėmis – steroidiniu tepalu.

Kartais tenka reguliuoti mitybą, kad būtų išvengta per didelio svorio kritimo, o esant dažnam viduriavimui – papildyti kalorijas ar koreguoti skysčių netekimą.

Kas svarbu kasdienybėje?

Esant hipertirozei, organizmas greičiau degina kalorijas, todėl svarbu gauti pakankamai maisto ir kalorijų, ypač jei akivaizdžiai lieknėjate. Labai svarbu valgyti pilnavertį, įvairų maistą, turtingą baltymais, vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Siekite gauti daugiau naudingų riebalų, tačiau stenkitės vengti stipriai perdirbtų ar gruzdintų patiekalų.

Hipertirozė gali mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, todėl dietologas gali rekomenduoti valgyti truputį daugiau riebalų nei įprastai. Taip pat verta žinoti apie goitrogenus – tai medžiagos, esančios kai kuriuose produktuose (pvz., žaliose kryžmažiedėse daržovėse), kurios gali mažinti jodo įsisavinimą ir taip paveikti skydliaukės veiklą. Tokius produktus reikėtų vartoti saikingai.

Nedaugeliui žmonių ši liga sukelia nerimą ar stiprų dirglumą. Kartais užtenka gydymo vaistais, tačiau papildomai padėti gali atsipalaidavimo pratimai, meditacija, sportas ar psichologinė pagalba.

Grave’o liga – dažniausia hipertirozės priežastis. Laiku gydoma, ši būklė gali būti sėkmingai valdoma, tačiau svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją ir, esant poreikiui, koreguoti gydymą. Baigus gydymą radioaktyviu jodu arba operacija, neretai skydliaukės veikla sumažėja ir prireikia nuolatinio pakaitinio hormonų vartojimo.