Kas yra hipertenzija (aukštas kraujospūdis)?

Aukštas kraujospūdis, dar vadinamas hipertenzija, yra viena dažniausių sveikatos problemų visame pasaulyje – jis nustatomas maždaug kas antram suaugusiajam. Nors kraujospūdžio matavimas yra įprasta medicininė procedūra, daugelis žmonių apie savo būklę gali net nežinoti, nes hipertenzija dažnai nesukelia jokių ryškių simptomų.

Kraujospūdžio reikšmė ir normos

Kraujospūdis rodo, su kokia jėga kraujas teka per arterijas. Jis išreiškiamas dviem skaičiais: sistoliniu (kai širdis susitraukia) ir diastoliniu (kai širdis atsipalaiduoja). Normalus kraujospūdis laikomas 120/80 mm Hg ar mažesnis. Hipertenzija diagnozuojama, kai bent vienas iš skaičių yra per didelis – nuo 130/80 mm Hg ar daugiau. Jei sistolinis spaudimas svyruoja tarp 120 ir 129 mm Hg, o diastolinis išlieka normalus, kalbama apie ribinę hipertenziją.

Nematomi simptomai ir galimi požymiai

Hipertenzija pelnytai vadinama „tyliuoju žudiku“, nes dažniausiai nesukelia akivaizdžių požymių. Visgi kai kuriems žmonėms gali pasireikšti šie simptomai:

• Galvos svaigimas ar lengvumo pojūtis
• Kraujavimas iš nosies
• Pasikartojantys galvos skausmai
• Dusulys

Gana retai, bet pakilus kraujospūdžiui, gali atsirasti:

• Matymo sutrikimai
• Taškeliai akyse
• Veido paraudimas
• Pykinimas, vėmimas, apetito stoka
• Stiprus galvos svaigimas, vertigo

Hipertenzijos pavojai ir komplikacijos

Negydomas aukštas kraujospūdis tyliai alina vidaus organus. Laikui bėgant dėl jo storėja kraujagyslių sienelės, pažeidžiama širdis, smegenys, inkstai, akys. Dėl šių pakitimų didėja širdies infarkto, insulto, inkstų funkcijos sutrikimo rizika, gali suprastėti rega.

Galimos ilgalaikės pasekmės

• Arterijų sustandėjimas ir susiaurėjimas
• Pažaidžiamos inkstų kraujagyslės, sutrinka filtravimas
• Padidėja infarkto, insulto rizika
• Gali išsivystyti hipertenzinė retinopatija – tinklainės pakitimai

Kada ir kaip nustatomas aukštas kraujospūdis

Vienintelis patikimas būdas sužinoti, ar kraujospūdis per didelis – jį išmatuoti. Tai greita ir visiškai neskausminga procedūra, kuri gali būti atliekama tiek gydymo įstaigoje, tiek namuose naudojantis kraujospūdžio matuokliu. Ekspertai rekomenduoja kraujospūdį stebėti reguliariai suaugus, net ir nejaučiant jokių simptomų.

Kai kuriais atvejais aukštas kraujospūdis gali trumpam smarkiai pakilti, vadinamojo hipertenzinės krizės metu, kai pasireiškia stiprus nerimas, krūtinės skausmas, pykinimas ir regėjimo sutrikimai. Šioje situacijoje kraujospūdis dažnai viršija 180/120 mm Hg ribą.

Pagrindinės hipertenzijos priežastys

Hipertenzija dažniausiai atsiranda dėl gyvenimo būdo veiksnių, tačiau jai vystytis įtakos turi ir amžius, genetika, kitos sveikatos būklės. Riziką padidina:

• Nedidelis fizinis aktyvumas
• Netinkama mityba – daug druskos, riebalų, pusgaminių, mažai skaidulų bei kalio
• Antsvoris arba nutukimas
• Lėtinės ligos, pavyzdžiui, diabetas
• Amžius: su metais kraujagyslių sienelės netenka elastingumo, didėja jautrumas druskai
• Paveldimumas: jeigu šeimoje buvo hipertenzijos atvejų, rizika išauga

Kai kuriais atvejais galima išskirti ir plaučių hipertenziją – tai būklė, kai pakilęs kraujospūdis susidaro plaučių kraujagyslėse, dėl įvairių priežasčių (kraujagyslių, širdies, plaučių ligų).

Gydymo būdai

Jeigu diagnozuojamas aukštas kraujospūdis, veiksmai turi būti nedelsiant reikalingi. Dažniausiai gydymui taikomas kompleksinis požiūris: gyvenimo būdo keitimas derinamas su vaistais. Gydytojas parenka tinkamiausią vaistų derinį pagal kraujospūdžio padidėjimo lygį ir individualias paciento savybes.

• Diuretikai – padeda išskirti druskos ir vandens perteklių, mažina kraujotakos apimtį ir spaudimą
• Beta adrenoblokatoriai – lėtina širdies ritmą ir mažina jėgą, kuria kraujas išstumiamas į kraujagysles
• Alfa adrenoblokatoriai – atpalaiduoja kraujagysles, neleidžia joms susitraukti
• AKF inhibitoriai – slopina kraujagysles siaurinančių hormonų gamybą, todėl arterijos išlieka platesnės
• Kalcitonių kanalų blokatoriai – mažina kalcio patekimą į kraujagyslių ir širdies raumenų ląsteles, dėl to kraujagyslės nesusitraukia
• Vazodilatatoriai – atpalaiduoja kraujagyslių sieneles, lengvina kraujo tėkmę

Vaistai dažnai derinami su gyvensenos pokyčiais: sveika mityba, nuolatiniu fiziniu aktyvumu, streso valdymu, pakankamu miegu ir žalingų įpročių atsisakymu gali stipriai pagerinti rezultatus.

Ką dar galima daryti?

• Vengti rūkymo – nikotinas skatina kraujospūdžio kilimą
• Mažinti druskos kiekį maiste
• Valgyti daugiau daržovių, vaisių, turinčių kalio ir skaidulų
• Reguliariai sportuoti ar bent jau didinti kasdienį judėjimą
• Siekti kokybiško, 7–9 val. trukmės miego kasnakt
• Valdyti stresą pasitelkiant kvėpavimo, meditacijos ar atsipalaidavimo technikas

Prevencija ir profilaktika

Dažniausiai didelį kraujospūdį galima suvaldyti ir netgi jo išvengti, jei žmogus rūpinasi savo sveikata, reguliariai tiriamasi profilaktiškai ir laiku reagavus į pokyčius organizme. Kuo anksčiau nustatomas padidėjęs kraujospūdis ir imamasi priemonių, tuo lengviau išvengti komplikacijų.

Prognozė ir rekomendacijos

Aukštas kraujospūdis – dažnas sveikatos iššūkis, tačiau anksti jį atpažinus ir laiku pradėjus gydyti, galima išvengti sunkių pasekmių. Svarbu periodiškai matuoti kraujospūdį, ypač jei turite polinkį ar kitų rizikos veiksnių, ir aptarti rezultatus su gydytoju. Sveikas gyvenimo būdas bei tinkamai parinkti vaistai leidžia veiksmingai kontroliuoti hipertenziją ir palaikyti gerą savijautą.