Kas yra insulinas?

Insulinas – itin svarbus hormonas, kuris dalyvauja reguliuojant cukraus kiekį kraujyje, medžiagų apykaitą ir energijos tiekimą organizmo ląstelėms. Nesutrikdytas insulino veikimas yra būtinas tinkamai visų organų ir sistemų veiklai.

Kaip susidaro insulinas

Insuliną gamina kasa – nedidelis, tarp skrandžio ir dvylikapirštės žarnos įsikūręs organas. Kasa atlieka dvi pagrindines funkcijas: padeda virškinti maistą (egzokrininė funkcija) ir reguliuoja cukraus kiekį kraujyje (endokrininė funkcija). Insuliną išskiria specialios, į saleles susibūrusios beta ląstelės (Langerhanso salelės). Sveikos kasos beta ląstelės sudaro apie 5% šio organo tūrio.

Insulino poveikis organizmui

Pavalgius, iš maisto į kraują patenkantis cukrus paskatina kasą gaminti ir išskirti insuliną. Insulinas tarsi raktas atrakina ląsteles tam, kad šios galėtų pasisavinti gliukozę ir kitus maisto komponentus: angliavandenius, baltymus, riebalus. Dėl šio proceso organizmas gali kaupti energiją ir užtikrinti pastovų cukraus kiekį kraujyje.

Insulinas veikia beveik visas organizmo ląsteles: kepenyse, raumenyse, riebaliniame audinyje ir pan. Jis prisijungia prie ląstelės paviršiuje esančių receptorių ir jie siunčia signalą transportuoti gliukozę į vidų. Sutrikus insulino veiklai, kraujyje išlieka didelis cukraus kiekis, nes ląstelės nebegali jo pasisavinti.

Insulino įtaka riebalų ir baltymų apykaitai

• Insulinas skatina gliukozės perteklių kepenyse kaupti glikogeno pavidalu. Užpildžius atsargas, likęs cukrus verčiamas riebalų rūgštimis ir keliauja į kraują kaip lipoproteinai – taip formuojasi riebalinis audinys.
• Hormonas slopina riebalų ir trigliceridų irimą, todėl padeda kaupti energijos atsargas.
• Insulinas taip pat prisideda prie baltymų apykaitos: skatina aminorūgščių patekimą į ląsteles – tai svarbu raumenų augimui bei atsinaujinimui.
• Hormonas padeda į ląsteles patekti svarbiems elektrolitams – kaliui, magnio, fosfatams. Jie svarbūs raumenų veiklai, vandens apykaitai bei rūgščių ir šarmų pusiausvyrai.

Jeigu kraujyje dažnai vyrauja didelis gliukozės kiekis, organizmas pradeda netekti vandens ir elektrolitų – dėl to gali išsivystyti elektrolitų pusiausvyros sutrikimai.

Insulino sutrikimai ir ligos

Nuo insulino priklauso ne tik energijos apykaita, bet ir bendra organizmo sveikata. Jei jo gaminama per mažai arba jis veikia netinkamai, vystosi hipoglikemija (per žemas cukrus), hiperglikemija (per didelis cukrus) ar diabetas.

Diabeto tipai

• 1 tipo diabetas: Autoimuninė liga, kai kasa nebegamina insulino arba jo gamina per mažai. Paprastai prasideda vaikystėje ar jaunystėje ir būtinai reikalauja insulino injekcijų.
• 2 tipo diabetas: Cukraus kiekį kraujyje padidina nepakankama insulino gamyba ir (arba) sumažėjęs jautrumas insulinui (insulino rezistencija). Gydymo schema – nuo mitybos korekcijos ir fizinio aktyvumo iki vaistų ar insulino.
• Gestacinis diabetas: Nėštumo metu pasireiškianti laikina insulino rezistencija, kuri po gimdymo paprastai praeina.

Hipoglikemija

Hipoglikemija – tai būklė, kai cukraus kiekis kraujyje nukrinta žemiau normos. Tai dažna komplikacija sergantiesiems diabetu, ypač jei vartojama vaistų, didinančių insulino kiekį (tokie kaip sulfoniurėjos ar meglitinidai). Taip pat hipoglikemiją gali sukelti:

• Mažesnis nei įprasta maisto kiekis
• Didesnis fizinis krūvis
• Alkoholis be pakankamo maisto
• Virškinimo trakto ligos, fermentų trūkumas
• Kai kurie vaistai ar kepenų, inkstų, širdies ligos
• Antinksčių hormonų ar augimo hormono stygius
• Kasos navikai

Dažniausi hipoglikemijos simptomai yra drebulys, prakaitavimas, alkio jausmas, silpnumas, galvos skausmas, sulėtėjęs susikaupimas ar matymo pablogėjimas. Sunkesniais atvejais gali pasireikšti traukuliai, sąmonės praradimas ar net koma.

Hiperglikemija

Hiperglikemija reiškia per didelį cukraus kiekį kraujyje. Dažniausiai tai būna sergant diabetu, bet gali atsirasti ir dėl infekcijų, sunkių ligų, hormonų disbalanso ar kitų vaistų.

Pirmieji požymiai – stiprus troškulys, dažnas šlapinimasis, nuovargis, regėjimo pažeidimai, galvos skausmai, netikėtas svorio kritimas, dažnesnės infekcijos, ilgai negyjančios žaizdos. Esant nevaldomai hiperglikemijai, ypač 1 tipo diabetu sergantieji, rizikuoja susirgti ketoacidoze: kraujyje kaupiasi rūgštūs ketonai, vystosi vėmimas, dehidracija, kvėpavimo pokyčiai, sumišimas, koma.

Negydoma ilgalaikė hiperglikemija žaloja kraujagysles, nervus, inkstus, akis ir padidina širdies bei insulto riziką.

Ką svarbu žinoti apie insulino funkciją

Kasa užtikrina organizmui balansą tarp virškinimo ir hormonų. Pagrindinė insulino paskirtis – padėti gliukozei iš maisto pereiti į ląsteles, reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir net neleisti jam svyruoti į pavojingas ribas.

Sutrikus šiam balansui, vystosi rimtos ligos: diabetas, hiperglikemija, hipoglikemija ar jų komplikacijos. Kontroliuojant sveikatos būklę, koreguojant mitybą, pasirinkus fizinį aktyvumą bei klausant gydytojo rekomendacijų, galima sumažinti šių sutrikimų pasekmes ar net jų išvengti.

Pabaigai

Insulinas ir jo gamyba kasoje – nepakeičiamas sveikos gyvensenos ir visapusiškos gerovės elementas. Nors insulino veiklos sutrikimų kartais išvengti nepavyksta, daugeliu atvejų galima padėti organizmui išlikti sveikam: svarbu rinktis visavertę mitybą, stebėti svorį, būti fiziškai aktyviems, o prireikus – gauti reikiamą gydymą. Nedidelės kasdienės pastangos gali turėti didelę įtaką bendrai sveikatai.