Kas yra išsėtinė sklerozė (IS)?

Išsėtinė sklerozė (IS) – tai lėtinė autoimuninė centrinės nervų sistemos liga, kuri paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Sergant IS, imuninė sistema atakuoja mielino dangalą, kuris saugo nervines skaidulas smegenyse, nugaros smegenyse ir akyse. Dėl mielino pažeidimo sutrinka nervinių impulsų perdavimas, todėl pasireiškia įvairūs simptomai – nuo matymo pablogėjimo iki silpnumo ar tirpimo pojūčių.

Simptomai ir pirmieji požymiai

Kiekvieno žmogaus sergančio IS patirtis yra individuali, tačiau yra simptomų, kurie šiai ligai būdingi dažniausiai. Vienas jų – regos nervo uždegimas, kuris gali sukelti neryškų matymą, skausmą judinant akis ar spalvų išblukimą. Pradiniai IS simptomai dažnai būna subtilūs ir gali būti panašūs į kitų ligų požymius, todėl liga kartais diagnozuojama pavėluotai.

• Dvigubas matymas
• Tirpimas, dilgčiojimas galūnėse
• Nenugalimas nuovargis
• Šlapinimosi sutrikimai
• Pusiausvyros ir koordinacijos problemos
• Galvos svaigimas
• Raumenų silpnumas

IS tipai

Yra kelios pagrindinės išsėtinės sklerozės formos, kurios skiriasi eiga ir simptomų progresavimu:

• Klinikinis izoliuotas sindromas (CIS) – vienkartinis neurologinis epizodas, kuris gali likti pavienis arba pereiti į IS.
• Recidyvuojanti-remituojanti IS (RRIS) – būdingi ligos paūmėjimai ir pagerėjimo laikotarpiai. Didžioji dalis naujai diagnozuojamų IS atvejų priklauso šiai grupei.
• Antrinė progresuojanti IS (APIS) – laikui bėgant simptomai nuolat blogėja, gali kartais atsirasti paūmėjimų.
• Pirminė progresuojanti IS (PPIS) – simptomai nuolat stiprėja nuo pat ligos pradžios.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Teisingai nustatyti, kas sukelia IS, kol kas nepavyksta, tačiau žinoma, kad ligos atsiradimui dažniausiai reikia paveldimo polinkio ir tam tikrų aplinkos veiksnių. Žmogaus rizika susirgti IS padidėja, jei tarp artimųjų yra sergančiųjų IS, ypač jei susirgo identiškas dvynys.

• Rūkymas
• Mažas vitamino D kiekis organizme
• Nutukimas paauglystėje
• Persirgtas Epšteino-Baro virusas

Centrinę nervų sistemą sudaro smegenys ir nugaros smegenys, kurios atsakingos už atmintį, pažinimą, emocijas, judesių valdymą. Nugaros smegenys perduoda signalus iš smegenų į kūną ir atgal.

Kaip diagnozuojama išsėtinė sklerozė?

Atsiradus IS simptomams, dažniausiai pirmiausia kreipiamasi į šeimos gydytoją, kuris nukreipia pas neurologą. Diagnozei patvirtinti gydytojai remiasi McDonaldo kriterijais – tam reikia turėti įrodymų apie pokyčius bent dvejose CNS srityse, kurie įvyko skirtingu metu.

• Medicininė apklausa ir neurologinis ištyrimas
• Galvos ir/ar nugaros smegenų magnetinio rezonanso tyrimas (MRT)
• Stuburo punkcija (skysčio ištyrimas iš nugaros smegenų kanalo)
• Kraujotyrimai, siekiant atmesti kitas ligas, panašius simptomus gali sukelti ir vitamino B12 trūkumas ar autoimuninės ligos

Gydymas ir pagalba sergant IS

Nors išsėtinės sklerozės visiškai išgydyti kol kas neįmanoma, šiuolaikinis gydymas padeda kontroliuoti ligos eigą, mažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Pagrindiniai vaistai yra vadinamieji ligos eigą modifikuojantys preparatai. Jie lėtina ligos progresavimą, mažina uždegiminių židinių kiekį nervų sistemoje bei sumažina paūmėjimų dažnį ir sunkumą. Skirtingi vaistai vartojami įvairiais būdais – geriami, leidžiami į raumenis arba lašinami į veną. Kurį gydymą pasirinkti, sprendžiama individualiai kartu su specialistu, įvertinus tiek IS tipą, tiek ligos sunkumą.

Sunkesnių paūmėjimų metu dažnai taikomi kortikosteroidai, kad sumažėtų CNS uždegimas ir simptomai. Dar viena svarbi dalis – simptominis gydymas: raumenų tonusą mažina atpalaiduojantys vaistai, nuovargiui palengvinti gali būti skiriamos tam tikros medžiagos, o nervinio pobūdžio skausmui – antidepresantai ar vaistai nuo traukulių.

Pagalbinės ir alternatyvios priemonės

Be pagrindinio gydymo, simptomus lengvinti gali ir papildomi metodai. Fizinė veikla, suderinta su gydytoju ar kineziterapeutu, padeda stiprinti raumenis, gerina nuotaiką, balansą ir šlapinimosi funkciją, mažina nuovargį.

Taip pat naudinga išbandyti masažą ar akupunktūrą. Masažas gali mažinti skausmą ir padėti atsigauti, o akupunktūra – pagerinti bendrą savijautą, sumažinti nuovargį bei tam tikrų simptomų intensyvumą.

• Reguliari miego rutina
• Subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas
• Rūkymo atsisakymas
• Nuolatiniai profilaktiniai vizitai pas gydytoją
• Streso mažinimo veiklos: joga, meditacija, mėgstami užsiėmimai

Kasdienybė ir gyvenimas su išsėtine skleroze

Gyvenimas su lėtine, netikėtai progresuojančia liga kelia iššūkių ne tik sveikatai, bet ir emociniam atsparumui, kasdienės veiklos, finansų ir šeimos gyvenimo organizavimui.

Daugeliui žmonių pavyksta atrasti būdus, leidžiančius gyventi visavertį gyvenimą sergant IS, tačiau tai reikalauja drąsos, artimųjų paramos ir tinkamų pagalbos priemonių. Natūralu susidurti su liūdesiu, nerimu ar net pykčiu, ypač jei tenka priimti naujus gyvenimo pokyčius ar netekti iki tol turėtų galimybių.

Jei emocijos užvaldo kasdienybę arba pradeda trukdyti įprastai veiklai, svarbu kreiptis pagalbos, nes tokia būsena gali reikšti depresiją, kuri dažnai lydi IS sergančius žmones.

• Mokykitės atpažinti, kada išsenka energijos ištekliai
• Būkite jautrūs savo psichinei ir fizinei savijautai, skirkite laiko poilsiui
• Palaikykite santykius su artimaisiais bei bendraukite su kitais ligą patiriančiais
• Kartais verta ieškoti profesionalios psichologinės pagalbos
• Nusistatykite asmenines ribas ir rūpinkitės savimi

Dalijomasis rūpesčiais ir rūpinimasis kitais

Žmonėms, padedantiems ligą patiriančiajam, rūpintis savo sveikata ir gerove taip pat yra labai svarbu. Be kasdienių darbų ir pagalbos organizuojant gydytojų vizitus ar vaistų paėmimą, svarbu nepamiršti laiko poilsiui, užsiėmimų sau ir socialinio bendravimo.

• Reguliarūs profilaktiniai vizitai pas sveikatos specialistus
• Kasdienė fizinė veikla, net ir trumpa
• Bendravimas su draugais ar paramos grupėje
• Galimybė trumpam „atitrūkti“ ir pailsėti, dalinantis atsakomybėmis su kitais artimaisiais

Ilgalaikė perspektyva

Nors išsėtinė sklerozė – visą gyvenimą trunkanti liga, daugumai žmonių pavyksta ją valdyti ir gyventi aktyviai. Ši liga tik retais atvejais lemia mirtį – dažniausiai pavojingos tampa ne pati IS, o sunkios jos komplikacijos, tokios kaip infekcijos ar pragulos, ypač ligai labai pažengus.

Pastaraisiais dešimtmečiais IS gyvenimo trukmė gerokai padidėjo. Šios pažangos priežastys – modernios gydymo galimybės, ankstyvesnė diagnozė bei aktyvesnis gyvenimo būdas. Nuosekli priežiūra ir pažadas siekti lygiateisio gyvenimo kokybės padeda daugeliui žmonių išsaugoti viltį ir pasitikėjimą ateitimi net susidūrus su šia sudėtinga diagnoze.