Kas yra koronavirusas (COVID-19)?

Nuo 2019 metų pabaigos pasaulis susidūrė su nauju iššūkiu – naujojo koronaviruso plitimu. Ši infekcija, žinoma kaip COVID-19, pirmiausia buvo aptikta Uhano mieste, Kinijoje. Ją sukelia SARS-CoV-2 – virusas, priklausantis gerai žinomai koronavirusų šeimai. Manoma, kad kaip ir anksčiau siaučiantys MERS bei SARS virusai, naujasis koronavirusas iš pradžių persidavė iš gyvūnų žmonėms, galbūt per tarpinį šeimininką.

Koronaviruso simptomai

Pirmieji COVID-19 požymiai gali išryškėti po 2–14 dienų nuo užsikrėtimo. Liga pasireiškia įvairiai – vieni serga lengvai, o kiti gali susidurti su sunkiomis kvėpavimo takų komplikacijomis, tokiomis kaip plaučių uždegimas ar bronchitas. Rizika sunkioms komplikacijoms didesnė vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms bei tiems, kurių imunitetas susilpnėjęs ar yra kitų lėtinių ligų.

• Temperatūros pakilimas
• Kosulys
• Dusulys
• Šaltkrėtis, drebulys
• Raumenų skausmas
• Galvos skausmas
• Gerklės skausmas
• Uoslės arba skonio praradimas

Infekcijos plitimas

Koronavirusas dažniausiai perduodamas nuo žmogaus žmogui. Didžiausia rizika užsikrėsti būnant arčiau nei dviejų metrų atstumu nuo sergančiojo arba per kontaktą su jo kvėpavimo lašeliais, kurie atsiranda kosėjant ar čiaudint. Nors galima užsikrėsti liečiant užkrėstus paviršius ir tada paliečiant veidą, ši perdavimo forma laikoma mažiau reikšminga.

Rizikos grupės

Yra žmonių, kuriems didesnė sunkių COVID-19 formų tikimybė. Tai vyresnio amžiaus asmenys, lėtinių plaučių, širdies, kepenų ar inkstų ligų turintys, diabetu sergantys, taip pat tie, kurių imuninė sistema nusilpusi ar kūno masės indeksas didelis. Jiems patariama vengti nereikalingų kelionių, lankymosi viešose vietose ir kuo labiau riboti kontaktą su sergančiaisiais.

Kaip nustatoma liga?

COVID-19 diagnozei patvirtinti reikalingas tepinėlio mėginys iš nosiaryklės arba gerklės. Taip pat vertinami ligonio simptomai, klausiamasi apie kelionių, kontaktų istoriją, atliekamas fizinis ištyrimas. Siekiant atmesti kitas ligas ar stebėti ligos eigą, gali būti pasitelkiami krūtinės rentgenograma, kompiuterinė tomografija.

Gydymo galimybės

Kol kas nėra specifinio vaisto nuo koronavirusinės infekcijos. Lengvos ligos atvejais taikomas simptominis gydymas: skiriami vaistai temperatūrai mažinti, kosuliui ir peršalimo simptomams palengvinti, rekomenduojama poilsiauti ir gerti daugiau skysčių. Sunkiais atvejais gali reikėti hospitalizacijos, deguonies terapijos ar kitų gyvybę saugančių priemonių.

• Karščiavimui mažinti tinka paracetamolis
• Drėkinti orą gali padėti šaltų garų inhaliatorius
• Poilsis ir pakankamas skysčių vartojimas

Prireikus, skiriamas sudėtingesnis palaikomasis gydymas – deguonis, intraveniniai skysčiai ar kiti intensyvios terapijos metodai.

Prevencijos būdai

Šiuo metu yra registruotų vakcinų nuo COVID-19, kurios skirtos suaugusiesiems ir vaikams nuo 6 mėnesių. Be vakcinacijos, savo riziką sumažinsite reguliariai plaudami rankas muilu ne trumpiau nei 20 sekundžių, dėvėdami kaukę viešose vietose, vengtami veido lietimo, dezinfekuodami dažnai liečiamus paviršius.

• Rankų higiena – bent 20 sekundžių su muilu ir vandeniu
• Kaukės dėvėjimas, ypač žmonių susibūrimo vietose
• Neliesti akių, nosies ir burnos rankomis
• Vengti artimo kontakto su sergančiais
• Dažnai valyti durų rankenas, stalus, nuotolinio valdymo pultus ir kitus dažnai liečiamus paviršius

Sergant ar įtariant infekciją, rekomenduojama likti namuose ir, jei įmanoma, naudotis atskiru kambariu bei vonia.

Kas yra koronavirusai?

Koronavirusai – virusų šeima, savo pavadinimą gavusi dėl ant viruso paviršiaus matomų „karūnos“ formos iškilimų. Dauguma žmonių per savo gyvenimą susiduria bent su viena iš šių virusų atmainų. Dažniausios sukelia tik lengvus peršalimo simptomus, tačiau yra ir pavojingesnių, galinčių sukelti sunkias plaučių infekcijas.

• Sergančio asmens lašeliai oro lašeliniu būdu (kosulys, čiaudulys)
• Kūno kontaktas – rankų paspaudimas su sergančiuoju arba paviršių lietimas, o vėliau – akių, burnos ar nosies lietimas;
• Retos atvejais – infekcija gali patekti per išmatas

Specialiais laboratoriniais tyrimais gydytojai gali nustatyti viruso tipą, kad būtų galima tinkamai parinkti gydymo ir stebėsenos planą.

Koronavirusų rūšys

Iš viso žinomos septynios žmogų galinčios užkrėsti šios šeimos virusų rūšys. Keturi iš jų – 229E, NL63, OC43 ir HKU1 – paplitę visame pasaulyje ir dažniausiai sukelia įprastus „peršalimo“ simptomus.

Likę trys žinomi koronavirusai kelia daugiau nerimo, nes sukelia sunkias ligas ir gali būti pavojingi gyvybei:

• Sunkus ūmus kvėpavimo sindromas (SARS-CoV)
• Artimųjų Rytų kvėpavimo takų sindromas (MERS-CoV)
• 2019-aisiais atsiradęs naujasis koronavirusas – COVID-19 (SARS-CoV-2)

Šios virusų atmainos žmonėms dažniausiai perduodamos iš gyvūnų. Tokios infekcijos vystosi sunkiai ir neretai gali baigtis pneumonija ar mirtimi. Nors SARS pasaulyje nebepastebimas nuo 2004 metų, MERS atvejai ir toliau fiksuojami kai kuriuose regionuose.

Pabaigai

Koronavirusai – gana dažni virusai, kurių lengvesnės formos neretai sukelia peršalimo simptomus. Tačiau svarbu išlikti budriems, ypač jeigu pajutote sudėtingesnius ar užsitęsusius simptomus bei priklausote rizikos grupei. Jei manote, kad galėjote užsikrėsti COVID-19 ir jaučiate požymius, nedelskite kreiptis į medikus dėl tolimesnių veiksmų ir patarimų. Nors apie šią infekciją žinoma vis daugiau, prevencijos ir atsargumo priemonės išlieka aktualios – jos padeda apsaugoti tiek save, tiek aplinkinius.