Kas yra lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL)?

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga, dažnai vadinama LOPL, – tai ilgalaikė plaučių būklė, kurią sukelia ilgai trunkantis kvėpavimo takų uždegimas ir plaučių pažeidimas. Su šia liga nuolat sunkėja kvėpavimas, dažnai vargina dusulys. LOPL apima tokius sveikatos sutrikimus kaip emfizema ir lėtinis bronchitas. Šios ligos dažniausiai išsivysto per ilgus metus dėl tabako dūmų arba užteršto oro poveikio.

LOPL tipai

Dažniausiai LOPL skirstoma į du pagrindinius tipus:

• Emfizema – ši forma išsivysto tada, kai pažeidžiamos plaučių oro maišelių, vadinamų alveolėmis, sienelės. Šio tipo pokyčiai trukdo normaliai cirkuliuoti orui per plaučius ir dažniausiai atsiranda dėl ilgalaikio rūkymo.
• Lėtinis bronchitas – šiuo atveju nuolatinis kvėpavimo takų dirginimas sukelia uždegimą ir padidina gleivių išsiskyrimą. Dėl to orui tampa sunku patekti į plaučius, kvėpuoti darosi vis sunkiau.

Kaip LOPL paveikia organizmą

LOPL metu plaučiuose vyksta keli uždegiminiai pokyčiai, kurie ilgainiui apsunkina kvėpavimą. Tokio uždegimo pasekmės:

• Oro srauto sumažėjimas: susiaurėję kvėpavimo takai leidžia į plaučius ir iš jų tekėti mažiau oro.
• Oro „užstrigimas“: uždegimas trukdo orui pilnai iškvėpti, todėl dalis jo lieka plaučiuose ir sukelia jų išsipūtimą.
• Dujų pasikeitimo sutrikimai: pažeidžiami alveolių sienelės, todėl organizmas ima gauti mažiau deguonies ir pašalina mažiau anglies dvideginio.
• Padidėjusi gleivių gamyba: dėl nuolatinio sudirginimo gleivių pro plaučius susidaro daugiau, tai dar labiau pasunkina kvėpavimą.

LOPL simptomai

Pirmieji lėtinės obstrukcinės plaučių ligos požymiai atsiranda pamažu. Pradžioje galite pajusti, kad greičiau pavargstate eidami ar sportuodami, vargina dusulys, prasideda užsitęsęs kosulys, dažnai išsiskiria daugiau gleivių.

Ligai progresuojant, simptomai nuolat stiprėja: dusulys vargina net ir ramybės būsenoje, jaučiate spaudimą ar skausmą krūtinėje, galite jausti bendrą silpnumą, nes kvėpuoti darosi vis sunkiau.

Neretai LOPL paūmėja – tai laikas, kai simptomai staiga stiprėja ir trunka ilgiau nei įprastai. Tokius pablogėjimus dažniausiai sukelia virusinės infekcijos ar didesnis kontaktas su oro teršalais. Paūmėjimų metu galimas spartesnis kvėpavimas (daugiau nei 25 kartus per minutę), dažnesnis pulsas (daugiau nei 110 kartų per minutę), o deguonies kiekis kraujyje gali sumažėti iki 90 % ir mažiau.

Kas lemia LOPL atsiradimą?

Pagrindinė LOPL priežastis – ilgametis kvėpavimo takų kontaktas su dirginančiomis medžiagomis, kurios sukelia uždegimą ir ilgainiui pažeidžia plaučius. Dažniausias veiksnys – rūkymas, tačiau ligą gali sukelti ir kiti teršalai, smalkės, cheminių medžiagų ar dulkių garai. Svarbūs ir kiti rizikos veiksniai:

• Darbinė ar aplinkos tarša, pavojingos dulkės ir cheminės medžiagos
• Pasivus rūkymas (kitų rūkymo dūmų įkvėpimas)
• Retas genetinis paveldimumo sutrikimas, vadinamas alfa-1 antitripsino stoka
• Dažnos kvėpavimo takų infekcijos vaikystėje

Kaip nustatoma LOPL?

Jei asmuo ilgai rūkė, buvo veikiamas užteršto oro ar kasdien patiria dusulį, nuolatinį kosulį, jam rekomenduojama pasitikrinti dėl LOPL. Diagnozei pagrįsti naudojamas spirometrijos tyrimas – specialus testas, kuriuo vertinamas plaučių darbas.

Tyrimo metu žmogus įpučia orą į prietaisą – spirometrą, kuris tiksliai matuoja oro tūrį ir jėgą. Jei priverstinio iškvėpimo tūris (FEV1) yra mažesnis nei 80 %, diagnozuojama LOPL.

Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos plaučių ligų klasifikaciją, LOPL skirstoma į keturis sunkumo etapus, priklausomai nuo FEV1 rodiklių:

• 1 stadija (lengva): FEV1 80 % ar daugiau nuo normos
• 2 stadija (vidutinė): FEV1 nuo 50 % iki 80 %
• 3 stadija (sunki): FEV1 nuo 30 % iki 50 %
• 4 stadija (labai sunki): FEV1 mažiau nei 30 %

LOPL gydymo galimybės

Simptomų kontrolė ir ligos valdymas – svarbiausi LOPL gydymo tikslai. Svarbiausia – pašalinti dirgiklius, ypač mesti rūkyti. Tai padeda sulėtinti ligos progresavimą ir sumažina paūmėjimų riziką.

Jei mesti rūkyti sekasi sunkiai, tam gali būti paskirti specialūs vaistai arba rekomenduojamos programos.

Tiems, kurių ligą sunkina oro tarša, būtina kiek įmanoma vengti kenksmingų veiksnių ir užtikrinti, kad gyvenamoji aplinka būtų kuo švaresnė.

Simptomus dažnai malšina vaistai, kurie praplečia kvėpavimo takus ir palengvina oro patekimą į plaučius. Dažnai skiriami ilgai veikiantys bronchus plečiantys vaistai, taip pat inhaliuojami kortikosteroidai uždegimui mažinti.

Kita svarbi priemonė – vakcinacija, apsauganti nuo dažniausių kvėpavimo takų infekcijų. Reguliarūs skiepai padeda sumažinti ligos paūmėjimų riziką.

Dėl sunkaus deguonies trūkumo gali prireikti deguonies terapijos namuose. Tam naudojama speciali įranga, kurių pagalba per nosies kaniulę tiekiamas papildomas deguonis.

Jei įprasti gydymo būdai nebepadeda, gali būti svarstomi chirurginiai sprendimai:

• Bullektomija – pašalinamos didelės oro burbulų sritys, trukdančios kvėpuoti;
• Plaučių tūrio mažinimo operacija – pašalinama dalis pažeistų plaučių audinių, palengvinamas kvėpavimas;
• Plaučių transplantacija – esant labai sunkiai ligai, persodinamas donoro plautis.

LOPL sukelti papildomi sveikatos sutrikimai

Lėtines plaučių ligas dažnai lydi ir kitos sveikatos problemos – širdies ligos, bronchų išsiplėtimas, lėtinis inkstų nepakankamumas, padidėję cholesterolio ar trigliceridų kiekiai, cukrinis diabetas, aukštas kraujospūdis, vėžys, miego apnėja, insultas ar širdies infarktas.

Specifinis prognozės nustatymo metodas – taip vadinamas BODE indeksas, kuris įvertina kūno masę, kvėpavimo sutrikimus, dusulio lygį ir fizinį pajėgumą. Kuo šis indeksas žemesnis, tuo geresnė tikėtina ligos eiga.

Pagalba ir gyvenimas su LOPL

Bendravimas, palaikymas ir žinių dalinimasis su kitais, susiduriančiais su lėtinėmis plaučių ligomis, gali labai padėti. Grupiniai ar individualūs susitikimai, virtuali ar gyva pagalba padeda geriau susitaikyti su liga ir rasti daugiau motyvacijos keisti gyvenimo būdą – ypač, jei reikia mesti rūkyti ar kitas žalingas įpročius.

Kasdienė sveikata sergant LOPL

Aktyvus, kasdienis gyvenimo būdas padeda palengvinti simptomus ir lėtinti ligos progresavimą. Reguliarus fizinis aktyvumas stiprina plaučių veiklą ir gerina savijautą. Labai svarbu laikytis gydytojų nurodymų, išlikti socialiai aktyviems ir vengti streso – visa tai padeda išlaikyti sveikatą ir gyvenimo džiaugsmą net ir sergant lėtine liga.