Kas yra lėtinio nuovargio sindromas?

Lėtinis nuovargio sindromas (LNS) – tai būklė, kuri pasireiškia ilgalaikiu fiziniu ir psichiniu nuovargiu, galvos „rūku“ ir kitais įvairiais simptomais. Šis sindromas dažnai eina kartu su tokiomis ligomis kaip nerimas ar depresija, fibromialgija, dirgliosios žarnos sindromas bei įvairios alergijos ar jautrumas vaistams.

Kas yra lėtinis nuovargio sindromas?

Lėtinis nuovargio sindromas, taip pat vadinamas myalginiu encefalomielitu arba ME/LNS, nėra iki galo ištirta liga – ir gydytojai ją dažnai apibūdina kaip sindromą ar sutrikimą. Paprastai tai reiškia, kad pasireiškia specifinių požymių ir simptomų visuma, kuri aiškiai sutrikdo įprastą organizmo veiklą, tačiau tiesioginė priežastis lieka neaiški.

Kaip atpažinti lėtinį nuovargio sindromą?

Nuo paprasto nuovargio galima atskirti kelias svarbias ypatybes. LNS sergantis žmogus jaučia nepaaiškinamą, nuolatinį fizinį ir protinį išsekimą, kuris trikdo kasdienius darbus ir neatslūgsta net pailsėjus. Dažnai net įprasti buities reikalai, pavyzdžiui, apsipirkimas ar skalbinių tvarkymas, tampa per sunkūs ir visa tai gali tęstis mėnesiais.

• Dažnai prastėja dėmesio koncentracija, atsiranda jausmas, lyg galvoje būtų „rūkas“.
• Būna sunku išsimiegoti, dažnam pasireiškia nemiga.
• Net po mažų fizinių ar protinių pastangų jaučiamas stiprus išsekimas, kuris nepraeina pailsėjus.
• Žmogus vis dažniau renkasi likti namuose, nes vargina net mintis apie būtinybę keltis ar apsirengti.
• Sumažėja gebėjimas džiaugtis gyvenimu ir atlikti ankstesnes veiklas.

Daugelio kitų ligų simptomai gali būti panašūs, todėl tik gydytojas gali tiksliai nustatyti LNS diagnozę.

Būdingi lėtinio nuovargio sindromo požymiai

LNS simptomai gali prasidėti staiga arba vystytis palaipsniui, trukti keletą savaičių arba užsitęsti net keletą metų. Kai kurie žmonės nuovargį ar kitus simptomus išgyvena epizodiškai, kiti – nuolat.

• Ryškus fizinis bei protinis silpnumas, kuris tęsiasi mažiausiai šešis mėnesius
• Nei aktyvumas, nei poilsis reikšmingai nepagerina savijautos
• Miego sutrikimai: sunku užmigti, dažnai prabundama naktį, dieną išlieka mieguistumas
• Raumenų ir sąnarių skausmai, galvos skausmas, kartais gerklės perštėjimas
• Padidėję limfmazgiai kakle ar pažastyse
• Naktiniai prakaitavimai, šaltkrėtis
• Stiprus galvos svaigimas ar silpnumas atsistojus
• Atminties sutrikimai, sunkesnė koncentracija, sulėtėjusi reakcija
• Padidėjęs jautrumas šviesai ar garsui
• Širdies permušimai, dusulys

Lėtinis nuovargio sindromas ir fibromialgija – sudėtingos, ilgalaikės būklės, kurios dažniau diagnozuojamos moterims. Fibromialgijos atveju pagrindinis simptomas – nuolatiniai skausmai visame kūne, tuo tarpu LNS išlieka svarbiausias nuovargis. Kai kuriems asmenims gali būti diagnozuoti abu šie sutrikimai kartu.

Galimos LNS priežastys

Nėra vienareikšmiškai aišku, kas sukelia LNS. Manoma, kad prie to gali prisidėti tiek paveldimumas, tiek išoriniai veiksniai:

• Tam tikros virusinės infekcijos (pvz., Epšteino-Baro ar C. burnetii virusas)
• Imuninės sistemos pokyčiai
• Stiprus fizinis arba emocinis stresas
• Paveldimumas (genetiniai veiksniai)

Ligos rizika kiek didesnė tam tikrose grupėse – moterys serga dažniau nei vyrai, didžiausias sergamumas fiksuojamas paauglystėje ar tarp trisdešimtmečių. Kai kurių etninių grupių atstovai LNS serga dažniau. Tačiau LNS gali išsivystyti bet kuriame amžiuje, nepriklausomai nuo lyties ar rasės.

Ligos diagnostika

Vieno konkretaus testo LNS nustatyti nėra, todėl gydytojas pirmiausia renka išsamią ligos, simptomų ir gyvenimo būdo istoriją, atlieka fizinį ištyrimą. Simptomai labai panašūs į daug kitų ligų, todėl dažnai yra reikalingi papildomi kraujo, šlapimo tyrimai ar kiti ištyrimai pas skirtingų sričių specialistus. Jūsų gali paprašyti pildyti dienoraštį apie kasdienes veiklas ir požymius.

Lengvėjant mokslo pažangai, kuriamos inovatyvios kraujo tyrimo galimybės, kurios ateityje galbūt padės greičiau ir tiksliau nustatyti LNS.

Svarbiausi trys kriterijai LNS diagnozei:

• Ženklus veiklos lygio sumažėjimas, kuris trunka ilgiau nei pusę metų ir yra susijęs su naujai atsiradusiu nuovargiu, nepriklausomu nuo fizinių pastangų
• Būklės blogėjimas po net ir menkos fizinės ar protinės apkrovos („pajautimo išsekimo“ epizodai)
• Nepagerėjanti savijauta po miego

Taip pat būtinas bent vienas iš žemiau nurodytų simptomų:

• Sunkesnė koncentracija, atminties ar reakcijos laiko sutrikimai
• Silpnumas arba svaigimas, atsirandantis atsistojus

Nors anksčiau apie LNS sklandė įvairių nuomonių, šiandien aišku, kad tai – biologinė, o ne psichologinė liga.

Lėtinio nuovargio sindromo pasekmės

Būti nuolat pavargusiam reiškia ne tik fizinį, bet ir psichologinį iššūkį. LNS gali gerokai apriboti aktyvumą darbe, mokykloje, trukdyti socialiniam gyvenimui, mažinti judrumą. Ilgalaikės kančios stiprina nerimą, o kai kuriems gali pasireikšti net depresija. Lėtinio skausmo patyrimas dar labiau blogina savijautą.

Lėtinio nuovargio sindromo valdymas

Visiems tinkančio gydymo LNS nėra, tačiau galima ženkliai pagerinti simptomų kontrolę. Gali būti rekomenduojamos konsultacijos pas skirtingų sričių specialistus, pavyzdžiui, miego tyrimų gydytoją, kad būtų lengviau valdyti simptomus.

Pati svarbiausia taktika – atidžiai stebėti savo galimybes ir ribas, kas vadinama veiklos valdymu arba pusiausvyros paieška. Patogu vesti dienoraštį, kur pažymimos kasdienės veiklos ir kaip jos paveikia savijautą – tai padeda išvengti pervargimo ir rasti pusiausvyrą tarp darbo ir poilsio.

Naudinga yra:

• Veiklas dalinti į mažesnes dalis, dažniau ilsėtis
• Keisti veiklų pobūdį, dažniau prigulti ar prisėsti
• Tvarkytis ir planuoti svarbias užduotis naudojant tvarkaraščius ar priminimus

Paprasti kasdieniai įpročiai taip pat svarbūs savijautai gerinti:

• Laikytis pastovaus miego režimo
• Maitintis subalansuotai
• Reguliariai mankštintis, atlikti tempimo pratimus
• Stengtis nepersistengti – leisti kūnui ilsėtis, kai to reikia

Esant poreikiui gydytojai gali rekomenduoti vaistus siekiant sumažinti konkrečius simptomus, pavyzdžiui, skausmams, miego gerinimui ar nerimui slopinti. Kai kuriais atvejais naudojami stimuliatoriai, tačiau šie vaistai gali pabloginti simptomus, tad juos vartoti reikia labai apdairiai.

Alternatyvios ir papildomos terapijos, tokios kaip masažas, meditacija, giluminis kvėpavimas, raumenų atpalaidavimo technikos, taip pat judesio metodai – joga ar taichi, kai kada gali padėti pagerinti savijautą. Prieš vartojant papildus ar žolinius preparatus, būtina pasitarti su gydytoju, kadangi ir natūralios priemonės gali sukelti šalutinį poveikį arba sąveikauti su kitais vaistais.

Gyvenimas su lėtiniu nuovargio sindromu: prognozė

LNS – ilgalaikė liga, kuri gali stipriai pakeisti gyvenimo kokybę. Kai kuriems savijauta laikui bėgant normalizuojasi, kitiems pavyksta iš dalies atgauti buvusį aktyvumą, o daugumai tenka nuolat ieškoti būdų, kaip suvaldyti išsekimą. Pastebėta, kad paaugliams ar vaikams pasveikti pavyksta dažniau nei suaugusiesiems, todėl ankstyva diagnozė ir tinkamas valdymas labai svarbūs.