Kas yra leukemija?

Leukemija – tai vėžinė kraujo liga, prasidedanti kaulų čiulpuose, kur gaminamos kraujo ląstelės. Ši liga kyla tada, kai nenormalios (vėžinės) kraujo ląstelės dauginasi ir gyvena ilgiau nei įprastai. Sveikų ląstelių kaulų čiulpuose lieka vis mažiau, tad organizmui tampa vis sunkiau kovoti su infekcijomis, išvengti kraujavimų ar kitų komplikacijų.

Kaip vystosi ir plinta leukemija

Leukemijos metu kaulų čiulpuose pradeda sparčiai daugintis pakitusios baltosios kraujo ląstelės – leukeminės ląstelės. Šios ląstelės išstumia normalias ląsteles, trukdo joms atlikti savo funkcijas ir neatliekamai miršta. Dėl to silpnėja imuninė sistema ir mažėja gebėjimas kontroliuoti kraujavimą.

Augant nenormalių ląstelių skaičiui, jos perauga į kraują ir pasklinda po organizmą – patenka į limfmazgius, kepenis, blužnį ar kitus organus.

Kokie yra pagrindiniai leukemijos tipai

Yra keturios pagrindinės leukemijos rūšys:

• Atrai mieloidinė leukemija (AML) – dažniausiai diagnozuojama suaugusiems, vystosi greitai ir pažeidžia mieloidines kraujo ląsteles, kurios natūraliai subręsta į baltąsias kraujo ląsteles (neskaitant limfocitų), eritrocitus ar trombocitus.
• Atrai limfoblastinė leukemija (ALL) – dažniausia vaikų leukemijos forma. ALL metu vystosi per daug nesubrendusių limfocitų (limfoblastų), kurie nesugeba kovoti su infekcijomis.
• Lėtinė mieloidinė leukemija (CML) – lėtai progresuojanti mieloidinių ląstelių liga, dažnai susijusi su specifiniu genetiniu pakitimu (Filadelfijos chromosoma).
• Lėtinė limfocitinė leukemija (CLL) – daugiausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, vystosi iš B limfocitų ir dažnai ilgai nesukelia simptomų.

Leukemijos požymiai ir simptomai

Leukemijos simptomai gali būti panašūs į kitų kraujo ligų ar infekcijų požymius. Jie priklauso nuo ligos tipo, amžiaus ir ligos eigos. Ankstyvosios stadijos dažnai nepastebimos arba priskiriamos kitoms sveikatos problemoms.

• Nuovargis, silpnumas
• Apmažėjęs apetitas, nepaaiškinamas svorio kritimas
• Dažni kraujavimai ar lengvai atsirandantys kraujosruvos
• Nuolatiniai nosies kraujavimai
• Karščiavimas, šaltkrėtis, naktinis prakaitavimas
• Kaulų, sąnarių ir pilvo skausmas
• Padidėję limfmazgiai ar dantenų patinimas
• Suskilusi ar išblyškusi oda, dėmelės (petėchijos) po oda
• Galvos skausmai, svaigimas
• Dažnos infekcijos

Simptomų intensyvumas ir pasikartojimas dažnėja, ligai progresuojant. Ūminės leukemijos formos dažnai sukelia ryškius požymius per kelias dienas ar savaites; lėtinės formos – vystosi lėtai ir gali būti diagnozuojamos tik po kelių metų.

Vaikams leukemija dažnai pasireiškia tais pačiais požymiais kaip ir suaugusiesiems, tačiau galimi skausmai kojose, pilvo pūtimas ar pasunkėjęs kvėpavimas.

Leukemijos priežastys ir rizikos veiksniai

Leukemija kyla dėl genetinių pokyčių ląstelėse, kurios pradeda nekontroliuojamai daugintis. Tikslios priežastys nėra žinomos, tačiau yra nemažai veiksnių, didinančių riziką susirgti šia liga:

• Vyresnis nei 60 metų amžius (AML, CLL, CML dažnesni vyresniems)
• Jaunesni nei 20 metų (ALL dažnesnė vaikams ir paaugliams)
• Kai kurie kraujo sutrikimai (pvz., mielodisplaziniai sindromai)
• Poveikis didelei radiacijos, benzeno ar tam tikrų chemikalų dozei
• Praeityje taikytas gydymas chemoterapija arba spinduline terapija
• Rūkymas
• Šeimos istorija
• Įgimti sindromai (pvz., Dauno, Klainfelterio ir kt.)

Dažniausiai leukemija diagnozuojama vyresniems nei 65 metų žmonėms, bet ūminė limfoblastinė leukemija dažnai pasitaiko ir vaikams vidutiniškai sulaukus 15 metų.

Kaip nustatoma leukemija

Norint patvirtinti leukemijos diagnozę ir stebėti jos eigą, taikomi keli tyrimai ir gydytojų apžiūros:

• Fizinis ištyrimas: Vertinama bendra būklė, apžiūrimos odos spalva, galimi patinimai, išklausinėjama apie simptomus ir ligos istoriją.
• Bendras kraujo tyrimas (BKT): Nustatomas kraujo ląstelių kiekis ir brandumas.
• Tepinėlis: Specialiai ruošiamas kraujo mėginys padeda įvertinti, kokių tipų ir brandumo baltųjų kraujo ląstelių yra kraujyje.
• Kaulų čiulpų punkcija ir biopsija: Paimamas mėginys iš kaulų čiulpų (dažnai iš klubakaulio) ir ištyrinėjamas laboratorijoje.
• Srautinė citometrija: Padeda aptikti tam tikrus baltymus ant ląstelių paviršių, būdingus leukemijai.
• Vaizdo tyrimai: Gali būti atlikta magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kompiuterinė tomografija (KT), pozitronų emisijos tomografija (PET), ultragarsas ar rentgenas norint įvertinti vidaus organų būklę.
• Limfmazgių biopsija: Atliekama siekiant ištirti limfmazgių ląsteles.
• Juosmeninė punkcija: Imamas smegenų skysčio mėginys ieškant leukeminių ląstelių.
• Citogenetiniai ir genetiniai tyrimai: Vertinami chromosomų ar genų pokyčiai, padedantys nustatyti ligos tipą ar prognozę.

Tam tikri tyrimai gali būti kartojami siekiant stebėti gydymo efektyvumą ir ligos eigą.

Kaip klasifikuojama leukemija

Leukemija skirstoma pagal dvi pagrindines charakteristikas – ligos eigą ir kraujo ląstelių tipą:

• Pagal eigą: Ūminė leukemija vystosi staigiai, sukelia ryškius simptomus ir reikalauja greito gydymo. Lėtinė leukemija progresuoja lėtai, dažnai ilgam laikui nesukeldama ryškių požymių.
• Pagal ląstelių tipą: Mieloidinės leukemijos kyla iš pirmtakinių ląstelių, gaminančių neutrofilus ir monocitus (atsakingus už kovą su bakterijomis ir grybeliais). Limfocitinės leukemijos atsiranda iš ląstelių, brandinančių B ar T limfocitus, kurie kovoja su infekcijomis ir gamina antikūnus.

Leukemijos stadijos

Skirtingai nei dauguma navikinių ligų, leukemijos stadijos vertinamos ne pagal naviko dydį, o kraujo tyrimus ir kitus klinikinius požymius. Apibūdinant ligos išplitimą ir prognozę atsižvelgiama į:

• Baltųjų kraujo kūnelių ir trombocitų skaičių
• Ankstesnius kraujo ligų atvejus
• Paciento amžių
• Genetinius ar chromosomų pokyčius
• Kaulų čiulpų tyrimų rezultatus
• Kepenų ir blužnies dydį
• Limfmazgių būklę

Kaip gydoma leukemija

Leukemijos gydymo tikslas – pasiekti ligos remisiją arba maksimaliai sumažinti jos aktyvumą. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo leukemijos tipo, stadijos, ląstelių genetinių savybių, bendros sveikatos būklės ir kitų veiksnių.

• Stebėjimas: Kai kuriais atvejais (ypač sergant CLL), kai liga progresuoja lėtai ir nesukelia simptomų, gali būti taikomas atidus stebėjimas be aktyvaus gydymo.
• Chimioterapija: Dažniausiai naudojamas gydymo metodas, kuris naikina ar lėtina vėžinių ląstelių augimą visame organizme.
• Spindulinė terapija: Taikoma sunaikinti vėžines ląsteles tam tikrose kūno vietose arba mažinti organų padidėjimą ir skausmą.
• Tikslinė terapija: Specifinės medžiagos atakuoja tik leukemijai būdingas ląsteles ir stengiasi pažeisti kuo mažiau sveikų audinių.
• Kaulų čiulpų ar kamieninių ląstelių transplantacija: Perpilamos sveikos kamieninės ląstelės, kurios padeda atsinaujinti kraujo sistemai.
• Imunoterapija: Naudojami specialūs antikūnai ar ląstelės, kurios skatina imuninę sistemą naikinti vėžines ląsteles.
• Klinikiniai tyrimai: Ieškoma naujų, efektyvesnių gydymo būdų tuomet, kai įprastos terapijos neduoda rezultato.

Sėkmingai gydant leukemiją ir pasiekus remisiją, liga gali būti laikoma kontroliuojama ar netgi praktiškai „išgydyta“, jei ji ilgą laiką neatsinaujina.

Leukemijos prognozė ir išgyvenamumas

Ligos prognozė priklauso nuo leukemijos tipo, ligonio amžiaus, bendros sveikatos, ligos agresyvumo bei individualių organizmo ypatybių. Keturios pagrindinės leukemijos rūšys pasižymi nevienodu penkerių metų išgyvenamumu:

• CLL – apie 85%
• ALL – 71% (vaikams – daugiau nei 90%)
• CML – apie 68%
• AML – apie 28%

Kiekvienas atvejis unikalus, o bendri rodikliai tik apytikriai atspindi galimą eigą. Svarbūs veiksniai: paciento amžius, ligos agresyvumas, kiti sveikatos sutrikimai, ankstyva diagnostika ir gydymo efektyvumas.

Gyvenimas su leukemija ir emocinė parama

Sergant leukemija tenka prisitaikyti tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Svarbu nebijoti kreiptis pagalbos – tiek į medikus, tiek į artimuosius. Pokalbiai su gydytoju padeda geriau suprasti situaciją, o artimųjų ar specializuotų paramos grupių palaikymas padeda įveikti izoliacijos jausmą.

Daugeliui naudinga prisijungti prie bendruomeninių ar internetinių palaikymo grupių – jos suteikia galimybę pasidalinti patirtimi ir patarimais.

Santrauka

Leukemija – tai kraujo vėžys, prasidedantis kaulų čiulpuose, kai jos ląstelės nustoja elgtis įprastai ir pradeda nekontroliuojamai daugintis. Sergant šia liga susilpnėja imuninė sistema, sumažėja sveikų raudonųjų kraujo kūnelių ir trombocitų kiekis, todėl organizmas tampa jautresnis infekcijoms bei kitoms komplikacijoms.

Nors dažniausiai gydymui naudojama chemoterapija, vis labiau taikomi inovatyvūs gydymo metodai ir tiriamos klinikinės naujovės. Kiekvieno žmogaus eiga, prognozė ir gydymo planas yra individualūs, o anksti nustačius ligą ir laiku pradėjus gydymą, dažnai galima pasiekti ilgalaikę remisiją ir kokybišką gyvenimą.