Kas yra sifilis?

Sifilis – tai bakterinė lytiškai plintanti infekcija, kurią sukelia Treponema pallidum bakterijos. Ligai negydant, ji progresuoja per skirtingas stadijas ir gali padaryti didžiulę žalą visam organizmui. Nors pirmaisiais etapais simptomai gali būti nežymūs ar net nepastebimi, vėliau infekcija gali paveikti svarbiausius organus ir sukelti rimtas sveikatos problemas.

Kaip plinta sifilis ir kas kelia riziką

Sifilis perduodamas per bet kokį artimą kontaktą su infekuotu odos ar gleivinės pažeidimu, dažniausiai lytinio akto metu – tiek genitalinio, tiek analinio ar oralinio sekso metu. Besilaukiančios moterys taip pat gali perduoti sifilį vaisiui. Nors užsikrėsti gali bet kas, didesnė rizika kyla turintiems daug lytinių partnerių, nenaudojantiems prezervatyvų, turintiems lytinių santykių su įvairių socialinių grupių rizikos asmenimis ar vartojantiems narkotikus.

Sifilio stadijos: nuo nepastebimų iki pavojingų

Sifilis gali vystytis ilgus metus, pereidamas per keturis skirtingus etapus. Neretai ligos eiga būna nepastebima, todėl žmogus gali net neįtarti apie infekciją iki sunkių komplikacijų išsivystymo.

Pirmas etapas: pirminis sifilis

Pirmuosius požymius dažniausiai galima pastebėti per 10–90 dienų po užsikrėtimo. Būdinga viena ar keli neskausmingi, nedideli opos tipo pažeidimai (vadinami šankeriais), dažniausiai genitalijų srityje, tačiau jų gali atsirasti ir burnoje, ant odos ar tiesiojoje žarnoje. Limfmazgiai šalia dažnai išbrinksta. Kadangi šankeris nesukelia skausmo, daugelis jo nepastebi – ypač jei jis susiformuoja nematomoje vietoje. Po kelių savaičių opa savaime užgyja, tačiau infekcija išlieka ir keliauja toliau.

Antras etapas: antrinis sifilis

Po kelių savaičių ar mėnesių atsiranda antrinio sifilio simptomų. Jie dažnai skiriasi nuo pirmos stadijos ir gali būti ryškesni:

• Bėrimas – rausvos ar rudos spalvos, dažniausiai delnuose ir paduose, kartais plintantis po visą kūną.
• Opelės burnos, lytinių organų ar išangės gleivinėse.
• Padidėję limfmazgiai.
• Karščiavimas, galvos skausmai, gerklės skausmas.
• Silpnumas, svorio kritimas, raumenų ar sąnarių skausmai.
• Plaukų slinkimas, dažniausiai plėmais.
• Specifinės gilios, blyškios ar pilkai baltos išaugos (vadinamos condylomata lata), esančios drėgnose vietose.

Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir nervų sistemos pažeidimo požymių: akių paraudimas ar skausmas, atminties sutrikimai, galvos svaigimas, net paralyžiai. Net ir šiems simptomams išnykus savaime, bakterijos išlieka organizme.

Latentinė stadija

Negydomas sifilis pereina į latentinę – nebylią – stadiją. Ji dalijama į ankstyvą (trunkančią iki metų nuo užsikrėtimo) ir vėlyvą (po metų). Šiuo laikotarpiu žmogus neturi jokių išorinių simptomų ir gali per daugelį metų net nesuprasti sergantis.

Ankstyvos latentinės stadijos metu apie ketvirtadalis žmonių vėl patiria antrinio sifilio požymius. Tačiau kuo ilgiau sifilis lieka latentinis, tuo didesnė rimtų komplikacijų tikimybė ateityje.

Vėlyvasis arba tretinis sifilis

Paskutinė sifilio stadija dažnai išsivysto praėjus 10–30 metų nuo užsikrėtimo. Tai – pavojingiausia ligos fazė, kuomet pažeidžiami gyvybiškai svarbūs organai. Dėl uždegiminių pokyčių gali sutrikti širdies, kraujagyslių, kepenų, smegenų, akių, kaulų ir sąnarių veikla, išsivystyti guminiai mazgai (gummos), denenecija, širdies ir kraujagyslių ligos, paralyžius ar aklumas.

Kaip diagnozuojamas sifilis

Sore ar žaizdos lyties organų, burnos ar išangės srityje visada turėtų kelti įtarimą. Jei atsiranda nespecifinių simptomų ar priklausote rizikos grupei, būtina pasitikrinti pas gydytoją. Sifilis dažniausiai nustatomas remiantis kraujo tyrimais, kurie aptinka antikūnus prieš bakteriją. Pirminiam patvirtinimui dažniausiai taikomi treponeminiai testai, o infekcijos aktyvumui nustatyti – netreponeminiai tyrimai, tokie kaip RPR ar VDRL.

Kai įtariama, kad infekcija paveikė nervų sistemą, gali būti atliekamas ir smegenų skysčio tyrimas. Sistemingai tikrintis rekomenduojama asmenims, turintiems daug lytinių partnerių ar priklausantiems rizikos grupėms, net jei akivaizdžių simptomų nėra.

Sifilio gydymas

Šią infekciją įveikti galima tik antibiotikais. Dažniausiai naudojama penicilino injekcija, kuri veiksminga ankstyvose ligos stadijose. Jei infekcija trunka ilgiau ar neaišku, kada užsikrėsta, skiriamos kelios injekcijos, išdėstytos per kelias savaites. Sudėtingesniais atvejais ar kai pažeista nervų sistema ar akys, būtinas gydymas intraveniniu penicilinu.

Kai kurie pacientai dėl alergijos gali būti gydomi kitais antibiotikais, pavyzdžiui, doksiciklinu, tetraciklinu ar ceftriaksonu. Svarbu žinoti, kad ankstyvas gydymas dažniausiai apsaugo nuo ilgalaikių padarinių, tačiau jau atsiradusių organizmo pažeidimų dažnai nebeįmanoma pašalinti.

Galimos komplikacijos

Negydomas sifilis sukelia labai pavojingas, ilgainiui negrįžtamas komplikacijas: smegenų, širdies, kraujagyslių, akių, sąnarių pažeidimus, demenciją, paralyžių, aklumą, lėtinius skausmus, kepenų ar inkstų nepakankamumą, gilius odos mazgus. Infekcijos sukeltos žalos požymiai gali pasireikšti net po daugelio metų.

• Širdies veiklos sutrikimai, aortos aneurizmos
• Insultas, meningitas, traukuliai
• Nuolatinis ar pasikartojantis skausmas, sąnarių deformacijos
• Gumos – odos ar vidaus organų mazgai
• Klausos ar regėjimo praradimas
• Asmenybės pokyčiai, atminties praradimas

Sunkių komplikacijų atveju liga gali būti mirtina.

Sifilis nėštumo metu: pavojus vaikui

Infekcija nėštumo metu yra pavojinga ne tik moteriai, bet ir vaisiui. Kadangi bakterijos gali patekti į vaisiaus organizmą, rekomenduojama išsitirti dėl sifilio laukimosi pradžioje ir pabaigoje. Net nesant jokių įtartinų požymių, verta laikytis profilaktinių rekomendacijų, ypač didesnės rizikos grupėms.

Nėščiosioms, sergančioms sifiliu, kyla didelė savaiminio persileidimo, mirusio kūdikio ar kūdikio mirties rizika pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Net išgyvenę naujagimiai gali patirti įvairių sveikatos problemų: mažą gimimo svorį, anemiją, kepenų ar blužnies padidėjimą, dantų ir kaulų pokyčius. Laiku taikytas gydymas yra labai svarbus – naujagimiai dažnai gydomi intraveninių antibiotikų kursu.

• Trukęs vystymasis
• Traukuliai
• Kūdikio mirtis

Kaip apsisaugoti nuo sifilio

Sifilio prevencija prasideda nuo atsakingos elgsenos lytiniuose santykiuose. Svarbūs patarimai:

• Naudokite prezervatyvus visų tipų lytinių santykių metu
• Nesidalykite adatomis ar seksualiniais žaislais
• Reguliariai tirkite save ir partnerius, jei yra rizikos veiksnių
• Visada užbaikite gydymą, jei jums skirta gydymo kursas

Prognozė ir gyvenimas po sifilio

Nors ši infekcija gali būti pavojinga, anksti diagnozuota ir tinkamai gydyta liga dažniausiai visiškai išgydoma. Vengtinas delsimas, nes tik laiku pradėtas gydymas leidžia išvengti negrįžtamų organizmo pažeidimų. Reguliarios profilaktinės patikros ir sąmoningumas padeda išlikti sveikiems bei apsaugoti save ir partnerius nuo šios grėsmingos infekcijos.