Kas yra vainikinių arterijų liga?

Koronarinė širdies liga – viena dažniausių širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, dažniausiai atsirandanti dėl pažeistų stambiųjų širdį maitinančių kraujagyslių. Kai šių arterijų viduje kaupiasi riebalinės medžiagos ir cholesterolis, susidaro apnašos, siaurinančios jų spindį. Dėl to širdies raumuo nuolat patiria deguonies stygių.

Kaip pasireiškia koronarinė širdies liga

Vienas pagrindinių požymių – krūtinės skausmas, vadinamas angina. Susiaurėjusios arterijos riboja kraujo tėkmę į širdį. Dažniausiai tai juntama kaip spaudimas ar deginantis jausmas krūtinėje, kuris sustiprėja fizinio krūvio arba streso metu. Šis simptomas dažnai pasireiškia pačioje susirgimo pradžioje.

Niekuo iki tol nesiskundžiantiems žmonėms koronarinė širdies liga neretai pirmą kartą pasireiškia tiesiogiai ištikus širdies smūgiui. Širdies smūgis įvyksta, kai širdis negauna pakankamai kraujo ir deguonies, ir dalis raumens gali negrįžtamai pažeisti.

Be krūtinės skausmo, gali atsirasti ir kitų negalavimų:

• Oro trūkumas
• Galvos svaigimas
• Bendras silpnumas
• Skausmai ar nemalonūs pojūčiai rankose arba pečiuose
• Pykinimas
• Veržimo jausmas krūtinės srityje

Šie simptomai gali paliesti tiek vyresnius, tiek jaunesnius suaugusiuosius – ligos eiga kiekvienam unikali, o kai kuriems užtenka vos kelių mėnesių, kad būklė pablogėtų itin greitai.

Kas lemia šią ligą?

Pagrindinis priešas yra apnašos, kurios kaupiasi ant kraujagyslių sienelių. Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje lemia apnašų susidarymą. Jos ilgainiui siaurina kraujagysles ir mažina jų elastingumą. Širdies kraujagyslių pažeidimus gali lemti keletas veiksnių.

• Padidėjęs kraujospūdis
• Didelis cholesterolio kiekis
• Cukrinis diabetas
• Viršsvoris

Gyvensenos pasirinkimai taip pat turi didelę įtaką – mažas fizinis aktyvumas, nesubalansuota mityba, rūkymas ar gausus alkoholio vartojimas padidina pavojų susirgti koronarine liga.

Kaip nustatoma koronarinė širdies liga

Ligos diagnozė grindžiama specialiais tyrimais, kurie padeda įvertinti širdies veiklą ir kraujagyslių būklę.

• Elektrokardiograma – leidžia stebėti širdies elektrinę veiklą ir ritmą
• Echokardiografija – ultragarsinis tyrimas, parodantis širdies struktūrą ir judesius
• Krūvio mėginys – testuojamas širdies darbas fizinio krūvio metu
• Krūtinės ląstos rentgenograma – įvertina širdies bei plaučių būklę
• Kraujagyslių tyrimai specialiu kateteriu – tiksliai nustatoma užsikimšimo vieta
• Kalcis kraujagyslėse nustatomas atliekant kompiuterinę tomografiją

Koronarinės širdies ligos gydymo galimybės

Pagrindinis gydymo tikslas – pristabdyti arterijų siaurėjimą, sumažinti simptomus ir pagerinti širdies bei kraujagyslių veiklą. Dažniausiai šiam tikslui taikomos kelių tipų priemonės.

• Aktyvus gyvenimo būdas: reguliarus judėjimas stiprina širdį ir gali padėti užkirsti kelią ligos progresavimui. Rekomenduojama bent 150 minučių vidutinio intensyvumo judėjimo per savaitę.
• Vaistai: gydytojai dažnai skiria vaistų kraujospūdžiui mažinti, cholesterolio kiekiui kontroliuoti, kraujo krešuliams užkirsti ar skausmui sumažinti. Gydymas parenkamas individualiai.
• Chirurginis gydymas: kartais prireikia ir intervencijos. Tai gali būti užsikimšusios arterijos praplatinimas specialiu kateteriu arba šuntavimo operacija, kai kraujotaka nukreipiama nauju keliu aplenkiant užsikimšusią vietą.

Ar liga gali būti visiškai išgydyta?

Deja, liga pažeidžia širdies kraujagysles visam laikui, tad visiškai jos pašalinti neįmanoma. Būtent todėl svarbu užkirsti kelią tolimesniam progresavimui ir rūpintis širdimi kasdien.

Kaip gyventi su koronarine širdies liga?

Kasdienybė sergant šia liga gali pareikalauti atidumo savo sveikatai: svarbu reguliariai tikrinti kraujospūdį, cholesterolio bei cukraus kiekį kraujyje. Jei šie rodikliai bus mažesni, ligą pavyks geriau suvaldyti.

Padidėjęs kraujospūdis gali dar labiau pažeisti jau susilpnėjusias arterijas. Per didelis cholesterolio kiekis kaitina uždegiminius procesus, o didelis cukraus kiekis blogina bendrą širdies indų būklę.

Medikamentinis gydymas, pavyzdžiui, cholesterolį mažinantys vaistai ar aspirinas, yra svarbūs norint išvengti blogėjančios ligos eigos ar komplikacijų. Tokie vaistai gali reikšmingai sumažinti širdies smūgio ar insulto riziką.

Siekiant geresnių rezultatų

Ankstyva diagnostika ir gydymas – didžiausia sėkmės garantija sergant koronarine širdies liga. Net ir ilgą laiką negydant, liga gali progresuoti, todėl būtina laikytis gydytojo nurodymų, keisti gyvenseną ir nepamiršti reguliaraus fizinio aktyvumo. Svarbus ir emocinis palaikymas – pokalbiai su artimaisiais ir specialistais padeda lengviau susitvarkyti su lėtinės ligos iššūkiais.

Laiku pradėjus gydymą ir kasdien rūpinantis savo sveikata, galima ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti pavojų susidurti su rimtomis komplikacijomis ateityje.