Kataraktos operacijos komplikacijos ir šalutiniai poveikiai

Kataraktos operacija – vienas dažniausių akių gydymo būdų. Ši procedūra padeda pašalinti drumstą akies lęšiuką, kuris sutrinka regėjimą ir verčia vaizdą matyti tarsi pro rūką. Atlikus operaciją, vietoj savo pažeisto lęšio žmogui įstatomas dirbtinis, vadinamas intraokuliniu lęšiuku – taip dažniausiai sugrąžinamas regėjimo ryškumas.

Kas vyksta per kataraktos pašalinimo operaciją

Operacijos metu išimamas drumstas akies lęšiukas ir į jo vietą įstatomas dirbtinis. Tai leidžia regėjimui atsistatyti net 9 iš 10 pacientų. Šiuolaikinės chirurginės technologijos ir daugiametė akių chirurgų patirtis užtikrina, kad komplikacijos – labai retos.

Net jei kai kurie šalutiniai poveikiai ar komplikacijos ir pasireiškia, juos dažniausiai galima greitai pastebėti bei gydyti. Didžiausia komplikacijų rizika atsiranda tiems žmonėms, kurių akys ar bendra sveikata jau buvo susilpnėjusi iki operacijos.

Dažniausi pojūčiai po operacijos

Iškart po operacijos įprasta pastebėti lengvus ir trumpalaikius simptomus. Akis gali niežėti, tapti paraudusi ar šiek tiek patinusi. Diskomfortą malšinti gali gydytojo paskirti akių lašai.

Pirmomis dienomis regėjimas gali būti aptemęs ar išplaukęs – tai normali gydymo dalis. Regos aiškumas paprastai atsistato labai greitai. Svarbu nevairuoti, kol regėjimas nebus visiškai normalus.

Po operacijos dažnai juntamas didesnis jautrumas šviesai – tam laikui gali pagelbėti akiniai nuo saulės. Jeigu jautrumas ilgai nedingsta ar stiprėja, būtina pasitarti su gydytoju, nes tai gali rodyti uždegimą ar infekciją.

Likę akiniai matymo lauke, vadinami „plaukiojančiais taškeliais“ arba drumzlėmis, retkarčiais atsiranda, jei stiklakūnis atšoka nuo tinklainės. Šie taškeliai dažniausiai išnyksta savaime, tačiau jei jų staiga padaugėja, atsiranda skausmas ar regos blogėjimas – būtina kreiptis į gydytoją.

Kartais po operacijos trumpam nusileidžia viršutinis vokas – tai vadinama voko ptoze. Dažniausiai ši problema būna laikina, tačiau jei užsitęsia, gali prireikti pakartotinės korekcijos.

Kataraktos operacijos komplikacijos

Didžioji dauguma pacientų kataraktos operaciją ištveria be jokių susirgimų. Tačiau kaip ir po bet kokios chirurginės intervencijos – tam tikri nesklandumai yra įmanomi.

Dažnos, lengvai valdomos komplikacijos

• Užpakalinio lęšiuko kapsulės drumstėjimas. Tai vadinama „antrine katarakta“. Dėl lęšiuko atraminėje kapsulėje besikaupiančių ląstelių rega vėl aptemsta. Šią problemą paprasta pašalinti: po vietinės nejautros taikomas lazerinis gydymas, kuris lengvai praskaidrina kapsulę.
• Akių infekcija (endoftalmitas). Pilnai pasveikti galima, jei infekcija laiku pastebima – tuomet skiriami akių lašai ar kt. gydymas. Infekcija pasireiškia paraudimu, tinimu, pūlingomis išskyromis, stipriu skausmu. Nedelskite – kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresni rezultatai.
• Tinklainės kraujagyslės pažeidimas ar kraujosrūva. Jei kraujo išsiliejimas greitai nustatomas, jis lengvai pašalinamas gydytojo.

Svarbiausia laikytis pooperacinių nurodymų, naudoti paskirtus akių lašus, lankytis pas gydytoją tam, kad problemos būtų laiku pastebėtos.

Reti, bet sunkesni sveikatos sutrikimai

Rimtesnės komplikacijos, tokios kaip stipri infekcija, tinklainės atšoka ar kraujavimas, yra labai retos, tačiau jų pasitaiko. Patyrę gydytojai žino, kaip joms užkirsti kelią ir padėti pacientui, tad nuolatinė stebėsena sumažina ilgalaikių pasekmių tikimybę.

• Dvejinimasis (diplopija). Kai kurios regos sistemos problemos po operacijos gali sukelti vaizdo dvejinimąsi. Jei taip atsitinka, galima taikyti specialius pratimus, akinius, gydomąsias injekcijas į akį, ar, labai retais atvejais, papildomą operaciją.
• Tinklainės atsiskyrimas. Jei tinklainė per operaciją atšoka nuo pagrindinio audinio, būtina ją sujungti chirurgiškai. Net ir po tokių procedūrų rega gali likti sutrikusi.
• Kraujavimas akies viduje (suprachoroidinė hemoragija). Šis kraujo kaupimasis tarp vidinių akies sluoksnių beveik visada išnyksta savaime arba prireikia gydymo. Progresyvios chirurgijos dėka ši komplikacija itin reta.
• Centrinės tinklainės (makulos) tinimas. Ši sritis atsakinga už ryškų matymą. Po operacijos gali susikaupti skystis ir sukelti patinimą – paprastai tai slopsta su akių lašais.
• Padidėjęs akispūdis (padidėjęs IOP). Apie 10 % atvejų trumpam padidėja akies spaudimas, kuris dažniausiai greitai normalizuojasi. Jei spaudimas nemažėja, galima pažeisti regos nervą, ragena gali tinti, stiprėti skausmas. Ypač budresni turi būti žmonės, jau sergantys glaukoma ar turintys kitų regos nervo pažeidimų.
• Toksinė priekinės akies dalies reakcija (TASS). Tai uždegimas dėl operacijos metu patekusių svetimkūnių ar bakterijų. Gydoma steroidiniais tepalais ar tabletėmis, tačiau stiprus uždegimas gali paveikti regėjimą ilgam.
• Atsitiktinai likusi lęšiuko dalelė. Retais atvejais pašalinimo metu akyje lieka lęšiuko fragmentas. Tai gali sukelti uždegimą ar tinimą, o tuomet reikia papildomos operacijos.
• Važiuojančios rainelės prolapsas. Jei operacijos metu rainelė išslysta iš savo vietos, gali tekti atlikti papildomą taisymą. Šiuolaikiniai instrumentai šią riziką itin sumažina.
• Dirbtinio lęšiuko išslinkimas. Intraokulinis lęšiukas gali iškrypti iš savo vietos net praėjus metams po operacijos, ypač jei akiai buvo suduotas smūgis. Jei lęšio poslinkis nesutrikdo regėjimo, papildomo gydymo nereikia, o jei matymas pablogėja – koreguojama chirurgiškai.

Pažangūs gydymo metodai lėmė, kad kataraktos operacija šiandien yra dar saugesnė nei anksčiau. Visos komplikacijos dažniausiai sėkmingai sutvarkomos, nors retais atvejais regos sutrikimai gali išlikti ilgiau ar būti negrįžtami.

Kada dažniau pasitaiko komplikacijos?

Nors dalis rizikos neišvengiama, kai kuriems žmonėms komplikacijos pasitaiko dažniau. Dažniausiai jos susijusios su bendra sveikata ar akies būkle.

• Makulos degeneracija
• Diabetinė retinopatija (cukrinio diabeto sukeltas pažeidimas)
• Sulaukta garbaus amžiaus
• Buvusios akies traumos ar atšokusi tinklainė
• Ankstesnės akių operacijos
• Ragenos randėjimas ar opakumas
• Kitų sunkių ligų (pavyzdžiui, vėžio, cukrinio diabeto, skydliaukės sutrikimų) buvimas
• Didelio kraujospūdžio, nekontroliuojamo cukraus kraujyje
• Moteriška lytis
• Alfa blokatorių vartojimas

Jei sergate cukriniu diabetu ir kraujo gliukozės kiekis išlieka aukštas, gijimo procesas po operacijos gali būti sunkesnis.

Apibendrinimas

Kataraktos operacija leidžia daugumai žmonių vėl matyti aiškiai. Dažniausiai pasitaiko lengvi sveikimo simptomai, tokie kaip niežulys, aptemęs regėjimas ar laikinas jautrumas šviesai – jie praeina savaime. Reti šalutiniai poveikiai ar komplikacijos paprastai atpažįstami ir sėkmingai gydomi.

Žmonės, turintys gretutinių ligų, regėjimo sutrikimų ar sulaukę vyresnio amžiaus, turėtų dar atsakingiau laikytis gydytojų rekomendacijų. Laiku reaguojant į bet kokius pakitimus ir apsilankant pas specialistą net ir po operacijos, galima užtikrinti greitesnį ir saugesnį sveikimą.

Ar verta bijoti kataraktos operacijos?

Daugeliui atrodo baisu ryžtis akių operacijai, tačiau verta žinoti – ši procedūra atliekama tūkstančiams žmonių kasdien, o gydytojai puikiai pasirengę pastebėti ir gydyti bet kokias komplikacijas.

Jei kataraktos neoperuosite, regėjimas laikui bėgant tik blogės. Jei svarstote apie operaciją, pasikalbėkite su jau operuotais žmonėmis ar tiesiog drąsiai užduokite rūpimus klausimus gydytojui. Turint atsakymus, gali būti lengviau nusiraminti ir pasiruošti sveikimui po procedūros.