Kiaušidžių onkologijos centras: simptomai, gydymas, prognozė, stadijos, priežastys, tyrimai ir ankstyvoji diagnostika

Kiaušidžių vėžys: simptomai, priežastys, gydymo galimybės

Kas yra kiaušidžių vėžys

Kiaušidžių vėžys išsivysto vienoje arba abiejose kiaušidėse, taip pat gali prasidėti kiaušintakiuose ar pilvo dangalą sudarančiose ląstelėse (pilvaplėvėje). Ši liga dažniausiai pastebima tada, kai jau būna pažengusi, nes ankstyvieji simptomai neretai lieka nepastebėti arba nėra būdingi.

Rizikos veiksniai ir paplitimas

Didžiausia rizika sirgti kiaušidžių vėžiu pasireiškia moterims nuo 55 iki 63 metų, tačiau liga gali pasireikšti ir jaunesnėms. Tyrimai rodo, kad moterys su tam tikra šeimos istorija, ypač turinčios artimųjų, sergančių krūties vėžiu, gali turėti didesnę šios ligos tikimybę.

Nustatyta, jog nerasinės juodaodės moterys susiduria su kiek mažesne šio vėžio rizika nei kitų etninių grupių atstovės. Lytis ir priskyrimas moterų grupei yra pagrindinis rizikos veiksnys, tačiau tam tikras pavojus išlieka ir translyčiams vyrams, jei šie vis dar turi kiaušides.

Kiaušidžių vėžio simptomai

Ankstyvosiose stadijose kiaušidžių vėžys paprastai nesukelia jokių pastebimų požymių. Vėliau atsirandančius simptomus galima lengvai supainioti su kitomis ligomis – dažniausiai pasireiškia pilvo pūtimas, augantis pilvo apimtis ar netikėtas svorio prieaugis. Kai kuriais atvejais pilvo pūtimą sukelia pilvo ertmėje besikaupiantis skystis.

Skirtumas tarp kiaušidžių cistų ir vėžio

Kai kurios moterys susirūpina, sužinojusios apie aptiktas kiaušidžių cistas. Dažniausiai cistos yra nepiktybinės ir praeina savaime, tačiau būtina stebėti jų pokyčius ir konsultuotis su gydytoju, jei atsiranda neįprastų simptomų.

Kokia sąsaja tarp chlamidijų ir kiaušidžių vėžio?

Mokslininkai vis dar aiškinasi tikslias kiaušidžių vėžio priežastis, tačiau tyrimai leidžia įtarti, kad buvusi ar aktyvi chlamidijų infekcija gali turėti įtakos rizikai susirgti šia liga.

Kiaušidžių auglių tipai

Kiaušidžių navikai skirstomi pagal ląstelių kilmę. Dažniausiai vėžys išsivysto iš kiaušidės paviršių dengiančių ląstelių. Yra ir retų tipų – germinogeniniai navikai, kurie dažniausiai būna nepiktybiniai ir kilę iš lytinių ląstelių. Taip pat gali formuotis žemo piktybiškumo navikai, kurie vystosi lėtai ir dažniausiai prasideda nuo kiaušidės paviršiaus audinių.

Labiausiai paplitusi ligos forma – epitelinis kiaušidžių vėžys, atsirandantis kiaušidės išorėje esančiose ląstelėse.

Kaip nustatomas kiaušidžių vėžys

Nėra vieno testo, kuris leistų tiksliai ir greitai diagnozuoti kiaušidžių vėžį. Paprastai gydytojas vertina simptomus, atlieka fizinius ir instrumentinius tyrimus, kartais skiria kraujo tyrimą, siekiant nustatyti naviko žymenį CA-125. Preliminariai šis baltymas gali padidėti sergant kiaušidžių vėžiu, tačiau padidėjimas galimas ir sergant kitomis ligomis.

Esant poreikiui, atliekami genetiniai tyrimai, pavyzdžiui, BRCA geno pokyčių analizė. Tai leidžia įvertinti moters polinkį sirgti kiaušidžių vėžiu, ypač jei šeimoje buvo šios ar krūties vėžio atvejų.

Nauji diagnostikos būdai ir tyrimai

Mokslininkai siekia sukurti vis patikimesnius ir tikslesnius metodus, leidžiančius laiku aptikti kiaušidžių vėžį. Nepaisant nuolatinių pastangų, labai ankstyvas šios ligos nustatymas vis dar išlieka iššūkiu.