Klausos sutrikimų tyrimai

Klausos tyrimai leidžia įvertinti, kaip jautriai girdite įvairius garsus – nuo aukštų iki žemų tonų ir skirtingo stiprumo bangų. Klausos nusilpimas yra dažnas reiškinys, o jo tikimybė didėja su amžiumi.

Kaip kinta klausa su amžiumi

Jaunesniems žmonėms klausos sutrikimai pasitaiko rečiau, tačiau metams bėgant jie tampa kur kas dažnesni. Maždaug 14 % asmenų tarp 45 ir 64 metų jau turi tam tikrų klausos problemų. Sulaukus 65-erių ir daugiau, šis rodiklis pakyla iki 30 %. Dėl šios priežasties rekomenduojama profilaktiškai išsitirti klausą kas dešimtmetį iki 50 metų, o vėliau – kas trejus metus.

Kada verta pasitikrinti klausą

• Sudėtinga susikalbėti triukšmingose vietose
• Prašote aplinkinių kartoti jų žodžius
• Prastai girdite aukštus garsus, pavyzdžiui, vaikų balsus ar paukščių čiulbėjimą
• Įsitempiate bandydami išgirsti kalbą
• Nuolat didinate garsą televizoriuje ar radijuje
• Vargina spengimas ausyse ar svaigimas

Ausies sandara

Ausys yra atsakingos ne tik už mūsų gebėjimą girdėti, bet ir už pusiausvyrą. Visi šie procesai vyksta specialių plaukelių pagalba.

Anatomiškai ausis dalijama į tris dalis:

• Išorinė ausis – tai matoma ausies dalis ir ausies kanalas. Kanale gaminamos apsauginės ausų sieros, kuri sulaiko nešvarumus.
• Vidurinė ausis – čia yra trys mažyčiai kauliukai, perduodantys garsą iš ausies būgnelio į vidinę ausį. Vidurinė ausis taip pat saugo spaudimo pusiausvyrą per ausies trimitą.
• Vidinė ausis – ši dalis dar vadinama labirintu. Ji atsakinga už pusiausvyrą ir garsų suvokimą. Sraigėje (kochojoje) garso vibracijos paverčiamos impulsais, kurie perduodami į smegenis.

Išorinės ausies tyrimai

Kai norima ištirti, ar yra klausos praradimas išorinėje ausies dalyje, naudojami tyrimai, tokie kaip toninė audiometrija ar kaulinės laidumo matavimai. Šie tyrimai padeda nustatyti silpniausius žmogaus girdimus garsus skirtingais dažniais ir garsumu.

Audiometrijos metu dėvite ausines, o specialistas paleidžia įvairių tonų garsus – jūs rodote, kada išgirdate. Tai leidžia sudaryti audiogramą, kurioje matyti jūsų klausos lygis. Gauti rezultatai parodo, ar pasireiškia sensorinė, ar kondukcinė klausos netektis, ir kokio ji laipsnio – nuo lengvos iki visiškos.

Kaulinio laidumo testas padeda įvertinti, ar užsikimšusi ausies landa – prietaisas per garsines vibracijas veikia tiesiogiai per kaukolę ir siunčia bangas į vidinę ausį. Tai padeda išsiaiškinti, kuri ausies dalis sutrikus.

Vidurinės ausies tyrimai

Jei specialistui kyla įtarimų, kad problema yra ausies vidurinėje dalyje, taikomi keli specifiniai tyrimai.

• Timpanometrija – šio testo metu į ausies kanalą įstatomas prietaisas, kuris stumia į kanalą orą ir matuoja būgnelio judrumą. Tyrimas padeda nustatyti uždegimus, būgnelio pažeidimus ar užsikimšimus.
• Kalbos atpažinimo testas – jums uždedamos ausinės ir per jas girdėsite žodžius skirtingu garsumu, kuriuos turėsite pakartoti. Taip įvertinama, kaip gerai girdite kalbą.
• Akustinio reflekso matavimas – nustatoma, ar reaguoja mažas raumuo (stapedinis), kuris susitraukia labai garsiai išgirdus. Šis tyrimas nebus taikomas, jei jaučiate stiprų skausmą klausantis garsų ar sergate ausų infekcija.
• Statinio akustinio slėgio tyrimas – parodo, ar būgnelyje nėra skylės vertinant oro slėgį kanale.

Vidinės ausies tyrimai

Vidinės ausies funkcijai vertinti dažniausiai atliekamas otoakustinės emisijos testas (OAE). Jis matuoja, ar sraigės plaukeliai reaguoja į garsą skleisdami labai silpnas aido bangas atgal į vidurinę ausį. Jei žmogaus klausa sveika, užfiksuojamas aidas; jei praradimas didesnis nei 30 decibelų – jo nebūna.

Tyrimas taip pat leidžia nustatyti, ar garsas neprasiskverbia iki vidinės ausies dėl užsikimšimo ausies kanale ar vidurinėje ausyje. Testo metu įdedamas nedidelis ausinės tipas, kuris nei skausmingas, nei invazinis – jums nereikės nieko sakyti ar daryti.

Bendrieji klausos tyrimai

Greiti klausos testai gali padėti nustatyti, kuri ausis prasčiau girdi ar koks tai sutrikimo tipas. Dažnai naudojamas derintuvas – metalinis prietaisas, kurį vibravus uždedama už ausies ar ant galvos. Pagal tai, kur išgirstate garsą, vertinama, kokio pobūdžio jūsų klausos sutrikimas.

Smegenų kelių tyrimai

Kai reikia įvertinti, kaip garsai keliauja per smegenų klausos takus, taikomas ABR (klausos sukeltų potencialų) testas. Jis dažniausiai skiriamas mažiems vaikams, kurie negali atsakyti į standartinių testų reikalavimus, arba jei įtariama, kad sutrikimas susijęs su smegenų veikla.

Tyrimo metu ant galvos klijuojami specialūs elektrodai, kurių pagalba stebimi nerviniai signalai, sklindantys į smegenis, kai girdimas garsas. Testas yra neinvazinis – tereikia ramiai pagulėti arba pamiegoti.

Kartais, norint tiksliai įvertinti situaciją, reikia atlikti kelis skirtingus tyrimus. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai kartu pasireiškia tiek kondukcinis, tiek sensorinis klausos sutrikimas.

Ko tikėtis per klausos tyrimą

Paprastas klausos testas trunka apie pusvalandį ir nėra nemalonus. Dažniausiai dėvėsite ausines ir girdėsite įvairaus stiprumo garsus. Kiekvienam ausiai, tam tikromis aplinkybėmis ar garsumui, gali būti prašoma reaguoti ar kartoti girdimus žodžius. Tokie tyrimai dažnai atliekami specialiai izoliuotame kabinete, kad neblaškytų pašaliniai triukšmai.

Kada kreiptis į gydytoją

Pastebėjus, kad klausa suprastėjo arba darosi sunku dalyvauti pokalbiuose, svarbu nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju. Net jei nėra aišku, kokios tiksliai problemos jaučiate, profesionalus ištyrimas padės užkirsti kelią didesnėms bėdoms ateityje. Pokyčių atveju verta aiškiai išsakyti, kokius sunkumus pastebite, užduoti jums rūpimus klausimus bei išsiaiškinti, kaip galite apsaugoti savo klausą ateityje.

Santrauka

Klausos silpnėjimas dažnėja su amžiumi, tačiau jį gali lemti ir įvairūs kiti veiksniai. Atsižvelgiant į simptomus ir amžių, naudojami skirtingi tyrimai: išorinei, vidurinei ar vidinei ausiai vertinti. Išoriniams klausos tyrimams taikomi toniniai ir kauliniai bandymai, vidurinei – timpianometrija, akustiniai bei kalbos suvokimo matavimai, o vidinei ausiai – tik otoakustinės emisijos testas. Svarbu diagnozuoti sutrikimo tipą ir ieškoti tinkamų sprendimų kuo anksčiau.

Kas gali lemti dalinį klausos praradimą

Vienos pusės klausos praradimą dažnai sukelia infekcijos, traumos, struktūriniai ausies pakitimai, stiprūs garsai ar net augliai. Svarbu nepraleisti ankstyvų simptomų ir laiku kreiptis pagalbos.