Kodėl atsiranda pykinimas po emocinių išgyvenimų

Pykinimas, užplūstantis po intensyvių emocinių išgyvenimų, yra pažįstamas daugeliui žmonių. Tai gali būti staiga užklupę nervai prieš svarbų pokalbį, stipri baimė, liūdesys ar net euforija, palikę jūsų kūne nemalonių fizinių pojūčių. Daugeliui gali atrodyti keista, kad jausmai veikia skrandį, tačiau medisinos mokslas jau seniai įrodė – psichologinis stresas ir emocijos tiesiogiai susiję su žmogaus virškinimo sistema. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kodėl atsiranda pykinimas po emocinių išgyvenimų, koks ryšys tarp smegenų ir virškinimo, kokie pojūčiai būdingi skirtingoms emocijoms ir pateiksime esminių patarimų, kaip sumažinti šį nemalonų simptomą.

Kas lemia pykinimą po stiprių emocijų?

Pykinimą po emocinių išgyvenimų sukelia mūsų organizmo natūrali reakcija į stresą, kuri įtraukia nervų, hormonų bei imuninės sistemos veiklą. Didžiausias vaidmuo čia tenka „žarnyno–smegenų ašiai“ – stipriam ryšiui tarp centrinės nervų sistemos ir virškinimo trakto. Susijaudinus ar patiriant sunkų stresą, šis ryšys aktyvuojasi ir gali sukelti įvairius virškinimo sutrikimus, tarp jų ir pykinimą.

Žarnyno ir smegenų ryšys

Žarnynas dažnai vadinamas „antrąja smegenimis“. Mediciniškai tai pagrįsta – žarnyno sienelėse yra apie 500 milijonų neuronų, daugiau nei bet kuriame kitame periferiniame organe. Jie tiesiogiai bendrauja su smegenimis vadinamuoju klajokliu nervu (nervus vagus). Kai esame prislėgti, išsigandę ar patiriame didelį spaudimą, smegenys siunčia signalus žarnynui, kurie sužadina jo veiklą. To pasekmė – pasikeičia virškinimo sulčių sekrecija, sulėtėja ar pagreitėja žarnyno judesiai, pasijuntame pilvo diskomfortą arba pykinimą.

Stresas ir hormonų kaita

Stipriai emocijai ištikus, į kraują išsiskiria streso hormonai – adrenalinas, noradrenalinas, kortizolis. Jie padeda organizmui reaguoti – pagreitina širdies plakimą, paruošia raumenis staigiam judesiui, tačiau tuo pačiu veikia ir virškinimo sistemą: sustabdo ar sulėtina jos darbą. Skrandžio gleivinės jautrumas didėja, todėl galime imti jausti deginimą, spazmus ar net pykinimą. Ypač jautrūs šiai reakcijai yra vaikai ir žmonės, sergantys lėtinėmis virškinimo ligomis.

Kokios emocijos dažniausiai sukelia pykinimą?

Nors dažniausiai pykinimas siejamas su stresu, jį gali išprovokuoti ir kitos stiprios emocijos:

• Baimė ir nerimas: laukimas egzaminų, viešo pasirodymo, net sveikatos baimė dažnai pasireiškia „drugeliais pilve“ ar pykinimu.
• Liūdesys, sielvartas: netektis, santykių pabaiga ar didelis nusivylimas kartais lydi ne tik ašaromis, bet ir stipriu virškinimo sistemos diskomfortu.
• Džiaugsmas ir euforija: net teigiamos emocijos, jei jos labai stiprios, gali sukelti stiprų sujaudinimą, kuris, sustiprindamas virškinimo trakto jautrumą, pasireiškia pykinimu.
• Gėda ir kaltė: šios emocijos dažnai lydi fizinio nemalonumo pojūčiais, tarp jų – šleikštuliu ar „sunkumu skrandyje“.

Toks emocijų ir fizinių simptomų duetas ypač išryškėja jautriems žmonėms, stresą patiriantiems dažnai, arba tiems, kurių žarnyno mikrobiota nėra subalansuota.

Kaip atpažinti stresinį pykinimą nuo kitų priežasčių?

Nors psichologinės priežastys – dažna pykinimo priežastis, svarbu atmesti organines ligas. Jei pykinimas užklumpa tik po emocinių situacijų, jis išnyksta atslūgus stresui ir nėra lydimas kitų sunkesnių simptomų (skausmas, vėmimas, ilgalaikės virškinimo bėdos), dažniausiai tai emocinio pobūdžio reakcija. Jei pykinimą lydi:

• aukšta temperatūra, stiprus ar užsitęsęs pilvo skausmas
• gelta, kraujavimas, vėmimas krauju
• nepaaiškinamas svorio kritimas, apetito stoka

– būtina kreiptis į gydytoją, nes tai gali rodyti ir rimtesnes ligas.

Mitai apie pykinimą dėl emocijų

Dažnai klaidingai manoma, kad stresinis pykinimas yra „išsigalvotas“ arba „valios trūkumo“ rezultatas. Tai nėra tiesa – pykinimas po stiprių išgyvenimų kyla dėl aiškių biocheminių ir fiziologinių procesų organizme. Taip pat tai nėra tik vaikų ar paauglių problema. Su ja gali susidurti bet kokio amžiaus žmonės, ypač patiriantys ilgalaikį psichologinį spaudimą ar gyvenantys įtemptomis sąlygomis.

Kaip sumažinti pykinimą po emocinių išgyvenimų?

Laimei, išmokus valdyti stresą, pykinimo simptomai dažnai sušvelnėja. Štai keletas pagrindinių būdų sumažinti šį nemalonų pojūtį:

Streso valdymo technikos

• Kvėpavimo pratimai: lėtas ir gilus kvėpavimas aktivizuoja parasimpatinę nervų sistemą, mažina įtampą ir skrandžio jautrumą.
• Trumpas pasivaikščiojimas: judėjimas lauke padeda reguliuoti hormonų bei nervų sistemų veiklą.
• Meditacija ir progresyvus raumenų atpalaidavimas: įrodyta, kad šie metodai sumažina streso poveikį ir pagerina žarnyno veiklą.

Mitybos rekomendacijos esant pykinimui

• Vartokite lengvą maistą, venkite riebių ar aštrių patiekalų
• Gerkite ramunėlių ar imbiero arbatą – šie augalai pasižymi raminamuoju poveikiu virškinimo sistemai
• Nespauskite savęs valgyti, jei neturite apetito – svarbiausia atgauti emocinę pusiausvyrą

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei pykinimas nuolat kartojasi, ilgai nepraeina, pradeda trukdyti gyvenimo kokybei arba kartu atsiranda kiti nerimą keliantys simptomai, būtina pasitarti su šeimos gydytoju ar gastroenterologu. Nuolatinis ar užsitęsęs pykinimas gali būti ir lėtinių ligų, pavyzdžiui, funkcinės dispepsijos ar dirgliosios žarnos sindromo, požymis.

Išvados: emocijos ir kūnas – neatsiejama visuma

Pykinimas po emocinių išgyvenimų – kūno ir psichikos tarpusavio ryšio išraiška. Nors šis pojūtis gali būti nemalonus, jis neturėtų gąsdinti. Supratę priežastis, galėsite imtis prevencinių veiksmų, mokytis streso valdymo bei stiprinti savo emocinį atsparumą. Jei simptomai tampa dažni, patariama neignoruoti jų ir kreiptis į gydytojus – tam, kad išsiaiškintumėte priežastis ir gautumėte reikiamą pagalbą.