Kodėl atsiranda pykinimas socialinėse situacijose

Ar kada nors jautėtės blogai, kai reikėjo kalbėti prieš auditoriją, susipažinti su naujais žmonėmis ar net būti vakarėlyje? Tai labai dažnas reiškinys: dalis žmonių socialinėse situacijose pajunta pykinimą, kūno silpnumą ar kitas nemalonias fizines reakcijas. Nors gali atrodyti, kad priežastys yra tik fiziologinės, dažnai pykinimas socialinėje aplinkoje glaudžiai susijęs su psichologiniais mechanizmais. Tyrimai rodo, kad tarp socialinio nerimo ir virškinimo sistemos reakcijų egzistuoja stiprus ryšys. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl taip nutinka, kokie veiksniai lemia pykinimą socialinėse situacijose ir kaip atpažinti pagrindines priežastis bei galimus sprendimo būdus.

Kaip kūnas ir protas susiję socialinio pykinimo atveju?

Pirmiausia svarbu suprasti, kad mūsų kūno reakcijas dažnai valdo ne tik fiziniai veiksniai, bet ir psichologinė būsena. Mokslininkai teigia, jog stresas bei nerimas gali paveikti virškinimo sistemą, sukelti pykinimą ar net skausmingus pojūčius skrandyje. Šis ryšys žinomas kaip „žarnyno ir smegenų ašis“ (angl. gut-brain axis) ir yra pagrįstas įrodymais, kad mūsų emocijos tiesiogiai veikia žarnyno veiklą.

Kai patenkame į socialinę situaciją, kurioje jaučiame spaudimą ar baimę būti vertinami ar nesuprasti, mūsų simpatinė nervų sistema suaktyvėja. Įsijungia „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) refleksas, dėl kurio organizmas išskiria daugiau adrenalino. Tai lemia širdies ritmo padažnėjimą, raumenų įsitempimą ir tuo pačiu – virškinimo procesų sulėtėjimą ar net sustojimą. Rezultatas – pykinimas, sunkumas skrandyje ar kiti virškinimo trakto simptomai.

Pagrindiniai simptomai

• Banguojantis ar nuolatinis pykinimas
• Skausmingas skrandžio spaudimas, pilnumo jausmas
• Padidėjęs prakaitavimas ir galvos svaigimas
• Drebulys, raumenų įsitempimas
• Kartais – noras vemti, silpnumas

Kokios priežastys lemia pykinimą socialinėse situacijose?

Socialinis nerimas

Pati dažniausia priežastis – socialinis nerimas arba socialinė fobija. Ši būklė pasireiškia intensyvia baime atsidurti socialinėse situacijose, kur galima būti stebimam, vertinamam. Dėl to kyla automatinės, nevaldomos kūno reakcijos, kurios apima ir virškinimo sutrikimus. Didžiausias nerimas dažnai kyla viešo pasisakymo, susitikimų ar vakarėlių metu.

Specifinės psichologinės traumos ar patirtys

Kai kurių žmonių nerimas socialinėse situacijose gali būti susijęs su ankstesnėmis nemaloniomis ar gėdingomis patirtimis. Netgi vienkartinė traumuojanti situacija, kai žmogus buvo viešai sukritikuotas ar pažemintas, gali palikti ilgalaikį pėdsaką. Vėliau net menkiausi socialiniai įvykiai sukelia stiprią vidinę įtampą ir pykinimą.

Padidėjęs savistabos ir savikritikos lygis

Žmonės, kurie nuolat galvoja, kaip atrodo kitiems, kaip juos vertina aplinkiniai, dažniau patiria fizinius nerimo simptomus socialinėje aplinkoje. Tokiu atveju pykinimas tampa tarsi kūno signalu apie perteklinį stresą.

Medžiagų ir hormonų disbalansas

Stresinės situacijos skatina kortizolio ir adrenalino išsiskyrimą. Abu hormonai stipriai veikia virškinamosios sistemos funkcijas. Be to, kai kurių medžiagų – serotonino, dopamino – pusiausvyros sutrikimai gali didinti jautrumą stresui, o tai paaštrina fiziologines reakcijas.

Ar pykinimas socialinėse situacijose yra pavojingas sveikatai?

Nors pats pykinimas retai yra pavojingas fiziškai, dažnas jo pasikartojimas gali ženkliai paveikti gyvenimo kokybę. Žmonės gali pradėti vengti socialinių situacijų, sumažinti bendravimą ar net pasinerti į izoliaciją. Tokiu atveju didėja depresijos, kitų psichologinių sutrikimų rizika. Jei pykinimas tampa kasdieniu palydovu, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą – ypač kai prie šių simptomų prisideda svorio pokyčiai, apetito stoka ar dažni virškinimo sutrikimai.

Kaip atpažinti, kad pykinimo priežastis – socialinis nerimas?

• Pykinimas atsiranda tik prieš, per arba po socialinių situacijų
• Baimė būti apsijuokusiam ar sukritikuotam
• Simptomai sumažėja ramioje, pažįstamoje aplinkoje
• Prasideda ir kiti nerimo požymiai: prakaitavimas, drebulys, oro trūkumas
• Vengiate tam tikrų socialinių progų dėl baimės apsirgti ar apsijuokti

Kaip sumažinti pykinimą socialinėse situacijose?

Yra keletas patikrintų būdų, kurie gali padėti kontroliuoti ar mažinti pykinimą socialinėse situacijose:

Išmokite kvėpavimo bei atsipalaidavimo technikų

Gilūs, lėti kvėpavimo pratimai padeda reguliuoti nervų sistemą ir mažina fiziologinius streso požymius. Tinka diafragminis kvėpavimas, progresyvus raumenų atpalaidavimas ar mindfulness meditacija.

Pasiruoškite situacijoms iš anksto

Svarbios prezentacijos, susitikimai ar viešas kalbėjimas dažnai kelia nerimą. Kuo geriau būsite pasirengę, tuo mažesnis bus neapibrėžtumas ir pykinimo tikimybė.

Kreipkitės pagalbos į specialistus

Kognityvinė elgesio terapija padeda sumažinti perdėtą baimę socialinėse situacijose ir išmokyti kontroliuoti kūno reakcijas. Sunkesniais atvejais gali būti skiriami vaistai, pavyzdžiui, nuo nerimo ar depresijos.

Venkite alkoholio ir sunkaus maisto prieš socialinius renginius

Alkoholis bei gausus, sunkiai virškinamas maistas gali stiprinti pykinimą ar sukelti papildomų virškinimo problemų. Prieš renginius rekomenduojama rinktis lengvą maistą, gerti pakankamai vandens.

Nerimo valdymas kasdieniame gyvenime

Fizinis aktyvumas, pakankamas miegas, subalansuota mityba ir streso mažinimo rutinos (pvz., joga, laikas gamtoje) padidina organizmo atsparumą stresui ir sumažina neigiamas reakcijas.

Moksliniai mitai ir patikimi faktai

• Mitas: Pykinimas – visada virškinimo ligų požymis.
• Faktas: Labai dažnai pykinimą sukelia psichologinės priežastys, ypač stresas ar nerimas.
• Mitas: Socialinis nerimas visada akivaizdus kitiems.
• Faktas: Daugelis žmonių slepia simptomus, tad aplinkiniai dažnai nepastebi tikrojo nerimo ar pykinimo masto.
• Mitas: Tiesiog „susitvarkyk su savimi“ – pati geriausia pagalba.
• Faktas: Kartais prireikia rimtesnių priemonių ir psichologų pagalbos, kad simptomai sumažėtų arba išnyktų.

Kada kreiptis į gydytoją ar psichologą?

Jei pykinimas jau ima riboti jūsų kasdienybę, trukdo darbui, santykiams ar nuolat kartojasi, būtina kreiptis konsultacijai. Specialistas padės nustatyti tikslią būklės priežastį bei pasiūlys veiksmingą gydymo planą. Svarbiausia – suprasti, kad socialinis pykinimas nėra silpnumo ar valios stygiaus požymis, o natūrali organizmo reakcija į vidinę įtampą. Tinkamai pasirinkus pagalbą, didžioji dalis žmonių sugrįžta prie pilnaverčio socialinio gyvenimo.