Kodėl atsiranda raumenų skausmas po ilgų pokalbių?

Ar kada nors pastebėjote, kad po ilgo ir aktyvaus pokalbio jaučiate keistą žandikaulio, kaklo ar net viso veido raumenų tempimą, nuovargį ar net skausmą? Toks pojūtis gali pasirodyti netikėtas ir kelti klausimų: kodėl dėl pokalbių, atrodytų, nesusijusių su sunkiu darbu ar aktyvia fizine veikla, pradeda varginti raumenys? Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl atsiranda raumenų skausmas po ilgų pokalbių, kokie mechanizmai slypi už šio reiškinio ir ką galima padaryti, kad pojūčiai nevirstų kasdieniu diskomfortu.

Kas vyksta, kai kalbame: raumenų darbo anatomija

Kalbėjimas atrodytų paprastas ir natūralus procesas, tačiau jame dalyvauja sudėtingas koordinuotų raumenų judesių tinklas. Pokalbio metu aktyviai dirba:

• žandikaulio raumenys – jie atsakingi už lūpų, žandikaulio atvėrimą, uždarymą, kalbos garsų formavimą bei artikuliaciją;
• liežuvio raumenys – padeda suformuoti skirtingus kalbos garsus ir žodžius;
• gerklės bei balso stygų raumenys – reguliuoja oro srauto stiprumą, balso tembrą ir garsumą;
• veido raumenys – svarbūs ne tik kalbėjimo technikai, bet ir emocijų išraiškai pokalbio metu;
• kaklo ir pečių juostos raumenys – palaiko galvos padėtį ir padeda išlaikyti teisingą laikyseną;

Kalbant ilgai ir intensyviai, šie raumenys bei jų koordinacija patiria nuolatinę apkrovą, ypač jei kalba sudėtinga emociniu arba profesiniu požiūriu.

Kodėl raumenys pavargsta ar ima skaudėti?

Raumenų nuovargis ir mikrotraumos

Kaip ir bet kokios kitos kūno dalies raumenys, tie, kurie dalyvauja kalbėjime, gali pervargti dėl per didelės ir ilgos apkrovos. Ilgas pokalbis reikalauja nuolatinio raumenų įsitempimo, kuris lemia energijos (gliukozės) išeikvojimą ir metabolitų susikaupimą. Šios medžiagos, kaip pieno rūgštis, lokalioje srityje gali dirginti nervų receptorius ir sukelti skausmą ar tempimo pojūtį.

Perkrovimas ir netolygi apkrova

Kai kuriems žmonėms būdinga kalbėti garsiai arba labai ekspresyviai – tuomet žandikaulis ir balso stygos gauna didesnę apkrovą. Jei žmogus retai kalba ilgai, tokios situacijos tampa savotišku „raumenų treniruočių šoku“, dėl kurio raumenys pervargsta greičiau. Netaisyklinga laikysena kalbant, ypač naudojantis telefonu ar sėdint netinkamoje padėtyje, papildomai apkrauna kaklo ir pečių srities raumenis, sukeldama įtampą ir spaudimą.

Stresas ir emocinis krūvis – ne tik psichologija

Jaučiate, kad po įtempto ar emociškai sunkesnio pokalbio skauda ne tik „širdį“, bet ir žandikaulį? Taip gali būti todėl, kad stresas refleksiškai sukelia žandikaulio ir kitų veido raumenų įsitempimą. Esant įtampai, net nesąmoningai stipriai suspaudžiame dantis ar sutraukiame raumenis, todėl ilgai trunkantis pokalbis kartu su emociniu stresu smarkiai padidina mikroįtampų riziką ir skausmą.

Balso stygų pertempimas

Ilgi pokalbiai, ypač garsiai ar neįprastoje aplinkoje (konferencijose, baruose, paskaitose), neigiamai veikia balso stygas. Per dažnas, garsus ar netinkamai valdomas balso naudojimas kelia pertempimo ar uždegimo riziką (pvz., laringito). Skausmas gali pasireikšti kaip nemalonus tempimo ar deginimo pojūtis gerklėje, apsunkintas kalbėjimas ar net užkimimas.

Kada skausmas – rimtesnių sveikatos problemų ženklas?

Jeigu raumenų skausmas po pokalbių yra dažnas, labai stiprus, trunka ilgai ar komplikuojasi tokiais simptomais kaip žandikaulio trakštelėjimas, ribotas burnos atvėrimas, galvos ar ausų skausmas, verta pasikonsultuoti su gydytoju.

• Temporomandibulinio sąnario disfunkcija (TMD). Tai žandikaulio sąnario „nuovargis“ ar uždegimas, būdingas ypač tiems, kurie neteisingai apkrauna žandikaulį, turi įprotį gniaužti dantis, griežti per naktį (bruksizmas) ar serga artrozėmis.
• Balso stygų ir gleivinės problemos. Dažnas ir stiprus skausmas gerklėje gali būti susijęs su lėtiniu balso pertempimu, uždegimu ir kitomis kvėpavimo takų ligomis.
• Raumenų ar nervų problemos. Kartais raumenų skausmai susiję su nervų uždegimu ar kaklo osteochondroze. Ypač jei skausmas radiuoja į pečius ar galvą.

Ką daryti, jei po ilgų pokalbių atsiranda raumenų skausmas?

Dažniausiai skausmas ar tempimas išnyksta savaime, tačiau galima imtis papildomų priemonių, ypač jei bendraujate daug ir intensyviai:

• Duokite raumenims pailsėti. Po intensyvių pokalbių padarykite pertrauką, išvenkite papildomo kalbėjimo ar streso.
• Atlikite paprastus tempimo ir atpalaidavimo pratimus. Švelniai pasukite galvą, šiek tiek išsižiokite, pamasažuokite žandikaulio ir kaklo sritį.
• Stebėkite savo laikyseną kalbant. Sėdėkite tiesiai, išvengite galvos lenkimo į priekį ar į šoną, ypač naudodami telefoną.
• Stenkitės kalbėti natūraliu balso tembru ir stiprumu. Venkite šaukti ar šnabždėti, nes abi šios kalbėjimo manieros vargina balso stygas.
• Gerkite pakankamai vandens. Hidratacija svarbi tiek balso stygoms, tiek bendram raumenų tonusui.

Dažniausi mitai apie raumenų skausmą po pokalbių

• „Tai gali nutikti tik dainininkams ar aktoriams“. Iš tiesų, toks diskomfortas dažnas tarp visų, kuriems tenka ilgai ir aktyviai bendrauti – mokytojų, vadovų, lektorių ar net tėvų, daug kalbančių su vaikais.
• „Skausmas visada rodo rimtą bėdą“. Daugeliu atvejų raumenų pertempimas yra laikinas reiškinys, kurį galima sumažinti pasirūpinus poilsiu ir tinkamais įpročiais.
• „Svarbiausia – kuo greičiau nutraukti pokalbį“. Tiesa, pertrauka naudinga, bet svarbiau – kokybiškas balso ir kūno poilsis ir teisingas kalbėjimo technikos mokymasis.

Išvada: ar reikia nerimauti dėl raumenų skausmo po pokalbių?

Trumpalaikis raumenų skausmas po ilgų pokalbių dažniausiai yra normalus reiškinys, nes mūsų žandikaulio, veido, kaklo ir balso raumenys taip pat pavargsta, kaip ir rankos po sunkių darbų. Visgi, jei diskomfortas kartojasi dažnai arba tampa nuolatiniu, rekomenduojama pasitarti su gydytoju. O kasdienybėje – nepamirškite pasirūpinti savo balsu, laikysena ir poilsiu, kad kalbėjimas netaptų iššūkiu jūsų sveikatai.