Kodėl atsiranda tempimas sprande po sunkių naujienų?

Ar pastebėjote, kad gavę nemalonių arba stresą keliančių naujienų jus staiga ima varginti sprando tempimas ar net skausmas? Tokie pojūčiai nėra reti. Tempimą ir diskomfortą sprande gali sukelti ne tik fiziniai veiksniai, bet ir emociniai išgyvenimai. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kodėl po sunkių naujienų atsiranda įtampa kaklo srityje, kaip tai susiję su organizmo reakcija į stresą, ir ką galite padaryti, kad palengvintumėte šiuos simptomus.

Kodėl stresas pasireiškia sprande?

Mūsų kūno ir proto ryšys ypač stiprus. Stresas ar stiprios emocijos dažnai sukelia fizines organizmo reakcijas, kurias ilgainiui išmokstame atpažinti, pavyzdžiui, įtampą ar tempimą sprande. Šiai reakcijai paaiškinti svarbu suprasti keletą svarbių fiziologinių mechanizmų.

Raumenų reakcija į stresą

Kai organizmas patiria stresą – dėl pavienių sunkių žinių, netikėtų asmeninių praradimų ar kitų nemalonių įvykių – mūsų nervų sistema įjungia „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) režimą. Tai – senovinis instinktas, padedantis žmogui reaguoti į pavojų. Vienas pirmųjų šios reakcijos aspektų – raumenų įtempimas. Daugiausia įsitempia tie raumenys, kurie yra arčiau galvos – sprando, pečių juostos srityje, nes pagal evoliucinį mechanizmą jie „paruošia“ kūną gynybai.

Streso hormonai ir jų poveikis

Gavus stiprių emocinių impulsų, organizmas išskiria įvairius streso hormonus, tarp jų – adrenalinas ir kortizolis. Šie hormonai padidina širdies ritmą, pagreitina kvėpavimą ir kartu verčia raumenis susitraukti. Sprando raumenų jautrumas yra labai didelis, todėl net trumpalaikis stresas neretai sukelia jaučiamą tempimą, stingulį ar spaudimą kaklo ir pečių srityje.

Psichologinės priežastys: kodėl būtent sprandas?

Sprandas – tarsi tiltas tarp galvos (kur gimsta emocijos ir mintys) ir kūno. Nenuostabu, kad įtampa pirmiausia „nusėda“ šioje vietoje. Neuromokslininkai pastebi, kad kaklo raumenys glaudžiai susiję su smegenų sritimis, atsakingomis už emocijas ir streso valdymą.

Pojūčių ir emocijų sąveika

Tyrimai rodo, kad emocinis stresas gali paaštrinti kūno jautrumą skausmui ir įtampai. Tai vadinama somatizacija – kai psichologiniai išgyvenimai pasireiškia kūno simptomais. Tempimas sprande po sunkių naujienų dažnai yra tipinis somatinės reakcijos pavyzdys.

Individualūs skirtumai

Nenuostabu, jog kai kuriems žmonėms po nemalonių žinių ima mausti skrandį, o kitus kamuoja galvos ar sprando skausmai. Tokie skirtumai priklauso nuo asmeninių patirčių, įpročių ir net laikysenos ar gyvenimo būdo ypatumų.

Fiziniai veiksniai, kurie sustiprina tempimą

Emocinė įtampa dažnai pasireiškia ne viena. Prie sprando tempimo gali prisidėti ir keli kiti veiksniai, ypač jei jie sutampa su emociniu stresu:

• Ilgalaikė įtempta laikysena. Nemalonios naujienos dažnai pasiekia mus sėdint prie kompiuterio ar telefono – neveikiančios laikysenos metu sprando raumenys dirba dar sunkiau.
• Miego trūkumas. Įtempti periodai dažnai siejami su pablogėjusiu miegu, o tai dar labiau padidina raumenų jautrumą tempimui ir skausmui.
• Mažas fizinis aktyvumas. Nepakankamas judėjimas lemia sumažėjusį raumenų elastingumą, todėl net trumpi įtampos pliūpsniai jaučiami stipriau.

Kaip atpažinti, ar tempimas sprande susijęs su stresu?

Nors daugeliu atvejų sprando tempimas po nemalonių žinių – streso simptomas, svarbu atmesti rimtesnes medicinines priežastis. Jei tempimą lydi stiprus galvos skausmas, tirpimas, regėjimo ar kalbos sutrikimai, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

• Tempimo pojūtis atsiranda arba sustiprėja po emocinio sukrėtimo.
• Po atsipalaidavimo ar kvėpavimo pratimų tempimas sumažėja.
• Nėra aiškaus mechaninio sužeidimo ar sunkios būklės požymių (pvz., infekcijos su karščiavimu).

Kaip sau padėti ir palengvinti simptomus?

Sprando tempimas dėl emocinių priežasčių dažniausiai praeina savaime, tačiau šie patarimai gali pagreitinti palengvėjimą:

• Atsipalaidavimo pratimai. Gilių kvėpavimų, raumenų atpalaidavimo ar meditacijos pratimai padeda greičiau išsklaidyti įtampą.
• Šiluma. Šiltas kompresas arba dušas dažnai padeda atpalaiduoti įsitempusius raumenis.
• Lengvas tempimas. Švelnūs sprando ir pečių tempimo pratimai sumažina skausmą ir pagerina kraujotaką.
• Pokalbis apie išgyvenimus. Kartais emocijos, kurios „užsilaiko“ kūne, palengvėja jas garsiai išsakant arba dalinantis su artimu žmogumi.
• Fizinis aktyvumas. Net trumpas pasivaikščiojimas sumažina įtampą ir atitraukia mintis nuo nerimo šaltinio.

Kada verta kreiptis pas specialistą?

Jeigu tempimas sprande tapo nuolatiniu, trukdo kasdieniam gyvenimui ar nepalengvėja net ir sumažėjus stresui, verta pasitarti su gydytoju. Fizinės terapijos specialistai ar psichologai gali padėti nustatyti priežastį ir pasiūlyti efektyvius sprendimus. Taip pat verta pasitikrinti, ar nėra kitų sveikatos problemų, kurios galėtų sukelti šiuos simptomus (pavyzdžiui, stuburo problemos, migrena ar infekcijos).

Dažniausi mitai apie sprando skausmą po streso

• „Sprando tempimas – tik fizinė problema.“ Tai netiesa – dažnai svarbiausia šaknis yra emocinė arba psichologinė būsena.
• „Būtina iškart vartoti vaistus.“ Lengvas tempimas dažniausiai praeina atsipalaidavus arba pasitelkus natūralius metodus. Vaistai reikalingi tik išimtiniais atvejais, kai simptomai stiprūs ar užsitęsia.
• „Vengiant nemalonių žinių apsisaugosite nuo tempimo.“ Uždarius duris emocijoms, simptomai neišnyksta – svarbu ne vengti, o tinkamai reaguoti ir išmokti valdyti stresą.

Išvada

Sprando tempimas po sunkių naujienų – natūrali mūsų organizmo reakcija į stiprų stresą ar emocinius išgyvenimus. Dažniausiai šis simptomas yra laikinas ir nesukelia rimtų padarinių, tačiau rūpinimasis savo emocine sveikata bei paprasti atpalaidavimo būdai padeda greičiau atsigauti. Jei tempimo pojūtis užsitęsia arba kaupiasi papildomi simptomai, verta neignoruoti savo kūno ženklų ir kreiptis pas specialistą. Atminkite: rūpinimasis savimi – ne silpnumo, o išminties ženklas.